Laikas.lt
Leidyklos „Kitos knygos“ informacija
Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Robertas Kudirka jau beveik 10 metų tyrinėja į pragaištingą „nusikaltimo–narkotikų–kalėjimo“ trikampį patekusių žmonių kalbėseną. Rinkdamas medžiagą „Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynui“ daug laiko praleido kalinių, vagių, narkomanų ir narkotikų platintojų draugijoje.
Medžiaga rinkta 2004–2010 m. daugiausia iš sakytinės kalbos, tiesiogiai bendraujant su nuteistaisiais, kalėjimo ir pataisos namų prižiūrėtojais, narkomanais, kišenvagiais ir žmonėmis iš kriminalinio pasaulio. Dalis kalėjimo žargono buvo tikslinama susirašinėjant laiškais su nuteistaisiais iš Pravieniškių pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.
Žodyną sudaro kalėjimo, kriminalinio (kišenvagių ir kt.) ir narkomanų žargono žodžiai bei frazeologizmai. Jame aprašyta daugiau kaip 1 200 žodžių ir 250 frazeologizmų. Žodyne gausu pavyzdžių, kurie iliustruoja žodžių reikšmes ir vartoseną. Žodynas skirtas kalbininkams, vertėjams, lietuvių leksikologiją studijuojantiems studentams ir visiems, besidomintiems slengu, socialine dialektologija, subkultūrų kalba ir pan.
Kalėjimo, kriminalinis ir narkomanų žargonas iš visų socialinių dialektų išsiskiria gausumu ir savitumu. Taip yra dėl kelių priežasčių, kurios tampa išties aiškios aptarus visas šias tris sritis atskirai. Kalėjimo ir pataisos namų bendruomenė yra, ko gero, labiausiai atribota nuo likusios visuomenės, sudaro savitą subkultūrą: čia galioja savi nerašyti įstatymai, vertybių sistema (Netikėk, neprašyk, nebijok – tu tai turi suprasti…), išvaizdos etalonas, tam tikra klasinė hierarchija su savu „prezidentu“, „parlamentu“ ir „liaudimi“. Tad natūralu, kad ir to „pasaulio“ kalba, kalėjimo žargonas, gyvena savo tarsi atsietą gyvenimą.
Kalėjimo žargonas ir tradicijos yra visu gražumu perimtos iš „plačiosios tėvynės“ (Tarybų Sąjungos 1922–1991 m.) laikų, nes dėl dažnų kalinių pervežimų (etapų) visoje Tarybų Sąjungoje buvo išplitęs ir nusistovėjęs tam tikras rusiškas šios subkultūros kalbos „standartas“. Lietuvai atgavus nepriklausomybę šios subkultūros sistema tapo jau autonomiškesnė ir pradėjo kisti tik jai savitu būdu, kai kurios skolintos žargonybės įgavo reikšmių, kurių nėra dabartiniame rusų kalbos kalėjimo ar kriminaliniame žargone.
Kalėjimas ir kriminalinis pasaulis – tai kaip brolis ir sesuo, tik vienas iš jų yra „laisvėje“. Taip ir kriminalinio žargono pamatas didžiąja dalimi yra išsigryninęs už grotų. Profesionalus nusikaltėlis (pavyzdžiui, ščipakas), atsėdėjęslaisvės atėmimo bausmę, išėjęs į laisvę ir toliau tebepriklauso nusikalstamam pasauliui, tęsia savo profesionalią ir organizuotą nusikalstamą veiklą – taip kalėjimo leksika ir „įstatymai“, supratimai (paniatijos) atsiduria laisvėje, pereina į šnekamąją kalbą, tokius žodžius (bespridielasir pan.), kaip madingus, žurnalistai pasigriebia skambiai antraštei ar kriminalinės kronikos reportažams. Po kiek laiko savitai adaptavęsi šie žodžiai gali pereiti į bendrąjį žargoną.
„Kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų žargono žodynas“ teatralizuotai pristatomas 2012 m. rugsėjo 14 d., penktadienį, 19 val. vyksiančiame renginyje „Jie kalba sava kalba“. Pristatyme dalyvaus žodyno sudarytojas Robertas Kudirka ir „Kitų knygų“ leidyklos atstovas Darius Pocevičius. Teatralizuotą vaidinimą surengs teatro ir kino aktoriaus Evaldo Leskausko trupė. Renginys vyks VDA dizaino inovacijų centre „Titanikas”, Maironio g. 3, Vilniuje.
