Ekodiena.lt
Dėvėti rūbai vis labiau užkariauja žmonių spintas. Jau praėjo tie laikai, kai žmonės bijodavo prisipažinti, kad jų spintoje sugulę rūbai iš „antrų rankų“ (ang. Second hand) parduotuvių. Išpopuliarėjęs vintažinis stilius, susirūpinimas ekologinėmis problemomis, o gal tiesiog nenoras švaistyti pinigų „skudurams“ paskatino mus dažniau užsukti ir įsigyti daiktą, kuriuo jau kažkas vilkėjo.
Greitos mados era ir unikalus stilius
Turbūt daugelis iš mūsų jau pastebėjo, kad praktiškai neįmanoma įsisgyti rūbo, pavyzdžiui 5 metams. Taip, gal jis bus kokybiškas ir tarnaus labai ilgai, tačiau prakalbus apie moralinę senatvę reikalai pasisuka kita kryptimi. Drabužių pramonės magnatai maždaug kas 3 mėnesius mus džiugina naujomis kolekcijomis, naujais modeliais ir spalvomis. Pavasario/vasaros/rudens/žiemos – kiekvienais metais vis po naują ir madingą kolekciją. Daug, greitai, pigiai ir nauja koncepcija įsitvirtino mados ir drabužių industrijoje. Užburtas vartojimo ratas kuria vis daugiau drabužių, kurių „vartojimo“ laikas vis trumpėja. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje 2005 m. vienas žmogus į sąvartyną išmetė apie 30 kg drabužių. Šalies mastu tais sudarė apie 1,2 milijonų tonų drabužių per metus.
Išmesti rūbai ilgai nesuyra, tad norintiems likti stilingiems ir rūpintis gamta, geriausias būdas yra rinktis dėvėtus rūbus. Dėvėtų apdarų galite įsigyti specialiose parduotuvėse, daiktų mainų, blusų ir sendaikčių turguje, komisuose. Čia besilankantieji nebijo eksperimentuoti, atranda savo mėgstamus stiliaus laikmečius ir iš jų semiasi įkvėpimo. Neretai šiuose „lobynuose“ galima rasti labai originalių, vienetinių egzempliorių daiktų.
Nešioti dėvėtus daiktus – ne gėda
Dėvėtų drabužių parduotuvės Lietuvoje populiarios jau gana seniai. Tik anksčiau jų įvaizdis nebuvo labai teigiamas ir turėjo daug pavadinimų, kurie kėlė ne itin malonias asociacijas lietuvio ausiai, pvz. skudurynas, labdarynas ir t.t. Pradėjus populiarėti vintažiniam stiliui pasikeitė ir šių parduotuvių įvaizdis – jose apsipirkti ne gėda, o ir nešiojami kitų žmonių apdarai nebereiškia, kad tu neturi pinigų įpirkti naujiems rūbams.
Pastaruoju metu daugelis nustojo didžiuotis drabužiais už keturženkles sumas ir kelia didesnį susidomėjimą, jei pavyko įsigyti stilingą ar vintažinį drabužėlį už kelis litus.
Galbūt anksčiau čia didžiąją dalį rūbų sudarydavo sudėvėti apdarai, tačiau dabar situacija tikrai daug geresnė. Ant pakabų galima pamatyti besipuikuojančius kuo puikiausios kokybės, nesunešiotus ir nenutrintus apdarus, kai kurie jų dar net būna su etiketėmis.
Gerėjančią kokybę lemia ir besikeičiančios rūbų kainos. Kai kuriose vietose galima rasti tikrai nebrangių rūbų, vos po kelis litus, tačiau nemažai ir tokių, kur prekių kainos vos mažesnės už naujų prekių. Nors vietose, kur prekiaujama dėvėtais drabužiais, galima rasti ir labai pigių apdarų, jose vis dažniau lankosi kokybiškų, garsių prekinių ženklų drabužių, kad ir dėvėtų, mažesnėmis kainomis ieškantys žmonės.
Second hand‘as ir ekologija
Drabužių industrijos investuoja didelius pinigus į reklamą, kad sukurtų dirbtinį poreikį vis keisti apdarus, tačiau mes patys turime susimąstyti ar mums tikrai reikia kiekvieną sezoną naujo megztuko ar naujos bliuskelės. Galbūt dėvėtų rūbų parduotuvėje rasite žymiai įdomesnį variantą ir bent trumpam pristabdysite greitojosios mados infekciją.
Dar kartą panaudosite daiktą, kuris, jei ne jūs, būtų atsidūręs šiukšliadėžėje ir taptų dar vienu taršos šaltiniu. Vien JAV kasmet savo gyvenimą baigia apie 11 milijonų drabužių. O jiems pagaminti juk reikia milžiniško kiekio gėlo vandens ir chemikalų. Pavyzdžiui medvilnė yra puolama kelių šimtų kenkėjų rūšių, ji neatspari grybeliams, todėl jos auginimui pasitelkiami dideli kiekiai insekticidų. Vien 10 proc. visų pasaulio pesticidų yra sunaudojama purkšti medvilnei. O pesticidai sėkmingai naikina ir daugelio vabzdžių ir net paukščių populiacijas. Panašūs procesai vyksta auginant ir kitas medžiagos rūšis. Vėliau eina medžiagos ruošimas, kurios procese vėl naudojami įvairūs chemikalai dažymui bei standinimui.
Kiekvienas nepagamintas daiktas reiškia, kad į aplinką pateks mažiau toksinų, pesticidų, anglies dvideginio ir kitų kenksmingų atliekų, o kiekvienas iš naujo panaudotas daiktas reiškia, kad jis nebus išmestas ir taip nedidins planetos šiukšlių kiekio.
.){kind=small}
