Kodėl čiaudėdami užsimerkiame? (Video)

Technologijos.lt

Palaimingas, o kartais labai erzinantis procesas čiaudėjimas yra kur kas mįslingesnis dalykas nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. 160 km/val. greičiu iš nosies ir burnos ertmės išsviedžiamas oro ir seilių gūsis (kuriame – apie 100 tūkst. bakterijų) tarnauja ne tik kaip profilaktinė priemonė, padedant apsaugoti nosiaryklės ertmes nuo nepageidaujamų dalelių.

Pasirodo, atliekant šį refleksą (čiaudėjimas yra relfektyvus veiksmas), už čiaudulį atsakingi galvos smegenų centrai komandą „susitraukti“ siunčia ne tik nosiaryklės srities raumenims, o kone visam raumenynui – pradedant stemple, baigiant sfinkteriu (išange). Šiai komanda paklūsta ir akių vokų raumenys. O kai kurie čiaudantieji griaudi net iki ašarų.

Kodėl? Niekas nežino. Gali būti, jog organizmas paprasčiausiai išsiugdė gebėjimą susieti nosiaryklės apsaugojimo veiksmus su akių apsaugojimo veiksmais. O galbūt už tai atsakinga visuotinė nervinė kūno „instaliacija“.

Ne ką geriau mokslininkai gali paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės (tiksliau – beveik kas trečias žmogus) panūsta čiaudėti ryškioje šviesoje (pvz., žvelgdami į saulę ar žybtelėjus fotoaparato blykstei). Arba kodėl vieniems nusičiaudėti yra nepaprastai smagu ir malonu, o kiti čiaudėti tiesiog nekenčia.

Įdomus pastebėjimas. Retas kuris čiaudi miegodamas. Tai aiškinama tuo, jog miego metu „miega“ ir už čiaudulį atsakingi galvos smegenų centrai.

Neapsieita ir be pasaulio rekordų. Ilgiausiai trukęs čiaudėjimo priepuolis truko… 978 paras. Tokios serijos autorė – Vorčesteryje (Anglija) gyvenanti Dona Grifits (Donna Griffiths). O labiausiai čiaudintis gyvūnas Žemėje yra iguana. Mat čiaudėdami šie driežai atsikrato nereikalingų druskų, kurios kaip šalutinis produktas susidaro virškinimo proceso metu. Tiesa pasakius, iguanų čiaudėjimas labiau primena spjūvį, tačiau tai yra čiaudėjimo refleksas.

Čiaudėjimą lydi galybė mitų. Vienas iš jų – čiaudint sustoja širdis. Nesąmonė: nors čiaudulio metu krūtinės ląsta susitraukia, kraujagyslės akimirksniui taip pat susiaurėja, tačiau širdis nenustoja plakusi, nors širdies ritmas kai kuriais atvejais gali pasikeisti.

Viena iš linksmesnių pasakų – čiaudint užsimerkiama todėl, kad akys neiššoktų iš orbitų. „Nors čiaudint akispūdis iš tiesų būna didesnis, čiaudėjimo refleksas yra per silpnas, kad akys išliptų iš akiduobių“, – aiškina medicinos daktaras Neilas Kao iš Alerginių ligų ir astmos centro Grinvilyje (JAV).

Kaip bebūtų, čiaudėjimas yra bene vienintelis refleksas, kuriam įvykus net ir iš visiškai nepažįstamų žmonių galima išgirsti „Į sveikatą“. Kodėl? Graikiškai „čiaudėjimas“ yra „pneuma“, o tai reiškia „siela, dvasia“. N. Kao tvirtina, jog įprotis nusičiaudėjusiam žmogui palinkėti sveikatos atėjęs iš senovės, kai buvo tikima, kad čiaudėjimas yra mirčiai artima patirtis, tad buvo manoma, jog palinkėjus sveikatos nusičiaudėjusio žmogaus siela niekur neišlėks, o liks kūne. Maža to, čiaudėjimo metu į jį neįlis nelaboji dvasia.

O kodėl čiaudint verta ne tik užmerkti akis, bet ir prisidengti burną, labai vaizdžiai paaiškins šie sulėtinti čiaudinčių žmonių kadrai.