Laikas.lt
Šiandien pusryčiauti kviečiame kartu su „gyvuoju kino klasiku“ visuotinai pripažįstamu amerikiečių kino aktoriumi, režisieriumi, džiazo muzikantu, komiku Woody Allenu.
Apie rašymą… „Jeigu staiga nebegalėčiau kurti kino, – teigia jis, – nusiminčiau ne taip jau ir baisiai. O štai be rašomojo stalo neištverčiau nė savaitės“. Penki smulkiosios prozos ir devyni pjesių rinkiniai – štai šios W. Alleno aistros rezultatas. W. Allenas savo pjeses rekomenduoja „intelektualiems cinikams, kandiems šmaikštuoliams ir savo gyvenimu susirūpinusiems psichoanalitikų pacientams“. Intelektualūs cinikai, kino legendos nuomone, skaitydami jo kūrybą patirs intelektinį orgazmą, kandūs šmaikštuoliai išmoks keletą naujų sąmojingų frazių, o psichoanalitikų pacientai galiausiai apsispręs, ką daryti su savo gyvenimu.
Apie humorą… Be visų kitų epitetų, W. Allenas net nesusimąstęs gali save vadinti puikiu komiku. „Žinoma, humoras neišspręs visų gyvenimo problemų, tačiau jis šiek tiek primena pleistrą. Jį užsiklijuoti yra kur kas geriau nei vaikščioti atviromis žaizdomis“, – kalbėjo menininkas.
Apie pensiją… Garsusis režisierius teigia, kad pažįsta daugybę laimingų pensininkų, tačiau pats yra darboholikas. „Yra vyrukų, kuriems patinka keliauti, eiti žvejoti ir žaisti su savo anūkais, jie niekuomet nepasiilgsta darbo. Aš kitoks – man patinka visą laiką dirbti. Turiu per daug energijos, esu pernelyg neramus, tad neįsivaizduoju savęs išeinančio į pensiją. Galbūt mane ištiks širdies smūgis ir būsiu priverstas tai padaryti, bet kol taip nenutiko, ketinu dirbti. Net jei išeičiau į pensiją kine, rašyčiau teatro pjeses ar knygas“, – sakė kino kūrėjas.
Apie muziką… Jis turi didžiulę aistrą džiazui. Kai dar buvo dar visai jaunas, pradėjo groti klarnetu, vėliau pradėjo groti įvairiuose festivaliuose, konkursuose, o 1971-aisiais pirmąjį kartą pasirodė per televiziją. Šiuo metu jis vis dar reguliariai pasirodo publikai, o savo aistrą muzikai atskleidžia ir filmuose: „Jei atrodo, kad filmo scena miršta, muzika gali ją išgelbėti. Manau veiksmas ir muzika turi derėti. Esu naudojęsis įvairių klasikų kūriniais. Be muzikos, manau, filmas yra šaltas kaip ledas“, – kalbėjo jis.
