Vitaminai iš gamtos – sveikam gyvenimui

Ekodiena.lt

Yra žmonių, kurie niekada nevartoja sintetinių vitaminų. Visa žmonija jų nevartojo iki vitaminų atsiradimo, bet giliausioj senovėj išminčiai ir žiniuoniai gyveno labai ilgai. Palyginti su visuomene tas skirtumas dažnai buvo milžiniškas. Juk ne vien sielos ramybė sąlygojo išminčių amžių, bet ir pasaulio pažinimas – jie pastebėdavo augalų savybes, gyvenimo dėsningumus, kaupdavo žinias.

Mintimis apie vitaminus iš gamtos pasidalino „Mano mamos sveikatos knygelė“ autorė ir sveikos gyvensenos specialistė Nijolė Degutienė.

Vitaminas iš negyvo junginio sunkiai pakliūva į ląstelę

Žmogui būdinga nenorėti daryti veiksmų, todėl jis visomis išgalėmis ieško priežasčių daryti kuo mažiau. Labai charakteringas pasakymas šitam laikotarpiui yra – žiemą daržovėse ir vaisiuose nelieka vitaminų. O ne, mielieji, kas lieka gyvuose vaisiuose yra tiek daug, kad kol ateina tas mėnuo balandis, kai tikrai lieka mažai, jau sudygsta pirmi žali lapeliai su aibe vitaminų, iš gyvos ląstelės jūs visą laiką turėsite pakankamai vitaminų. Tik netingėkite ir neatsikalbinėkite čia man.

Vitaminas iš negyvo, neorganinio junginio labai sunkiai pakliūva į ląstelę, nebent jį ten įneša pasitaikęs fermentas, kurį mes gauname tik iš gyvos ląstelės ar niekada termiškai neapdoroto produkto. Seniai nustatyta, kad kūnas įsisavina labai mažą procentą negyvų vitaminų, o neįsisavinta dalis nusėda mūsuose kaip šlakai, toksinai ir nuodai.

Na va, ir žiemai vitaminų atsargų galime prisiruošti tik žalių, o jei tai kaitintas, virintas produktas, mes jį pasiruošėme tik dėl jo skonio – uogienės, kompotai, virti sirupai, daržovių tyrės… Gal ir liko koks procentėlis ten vitaminų, bet tai nėra tai, apie ką mes kalbame. Tiesiog žinokime, kad tai nėra mūsų vitaminų atsargos. Net vynas, nes nekaitintas, yra vitaminų atsarga, o viskas, ką išvardinau, yra mūsų visų silpnybės skaniam maistui duoklė.

Tikiuosi, kad skaitytojas yra išprusęs, ir jo šaldymo kameros pilnos žalių uogų, trintų su medumi tyrių, baravykų ir rudmėsių. Ir, kad jis paliko vietos spalio pabaigoje įdėti ten šaltalankių sultims ir erškėtuogių tyrei.

Visai nesvarbu, kiek jūs turite atsargų. Vitaminus ištisus metus galima gauti iš žalių daržovių lapų, visų daržovių, vaisių, o jei galvojame, kad to negana, pravartu žinoti, kurie produktai turi daugiausiai vitaminų ir mikroelementų. Tai kviečių gemalai, medaus korio nuopjovos, kurias nupjauna dideliu plonu peiliu, kad atidarytų korio akeles, jūros kopūstai, juodosios alyvuogės, kiviai, paprikos, graikiniai riešutai, avižos, avižų sėlenos, linų sėmenys, avokadai.

Vitaminų gausa gamtos dovanose

Medaus korio nuopjovas galima iškramtyti, vašką išmesti, o galima jas užpilti drungnu vandeniu, ir viskas ištirps jame, tik vaškas ne. Perkošus gerti. Kai mano mama perskaitė, kad korio nuopjovose yra visi mikroelementai, (jos daugiau mikroelementų turi ir už bičių duoną), tėtis sako – 12 metų per žiemą kramtau korio nuopjovas, 12 metų nebuvau pas gydytoją.

Juodosios alyvuogės yra prinokusios žalios alyvuogės. Todėl ir visko jose susikaupia daugiau, negu žaliosiose. 6 alyvuogėse yra paros mikroelementų dozė.

Kviečių gemaluose yra daug aliejaus, todėl jų galiojimo laikas yra labai trumpas ir jį reikia būtinai žiūrėti. Juose yra visų vitaminų.

Jūros kopūstai parduodami konservuoti, parduodamos ir paruoštos jų salotos, džiovinti smulkinti – prieš tai kaitinti, nes pajuodę, džiovinti nesmulkinti ir nekaitinti. Žinoma, pastarieji ir yra naudingiausi.

Neskanu, sakote. Štai jums receptas – jūros kopūstai be savo kvapo ir labai skanūs.

Sausus jūros kopūstus pusę paros-parą mirkome šaltame vandenyje, perplauname, supjaustome. Dubenėliui valgio užtenka ketvirčio pakelio. Labai smulkiai, 0,5×0,5 mm, supjaustome maždaug ketvirtį mažos skiltelės česnako. Užspaudžiame citrinos sulčių, įdedame šaukštelį medaus, įvarviname obuolių acto. Po 10 min. jau galime valgyti. Pastovėję dar skanesni. Jokio jūros kopūstų kvapo ar nemalonaus jų skonio!

Avokadas yra toks vaisius, kurį vieną valgant visą mėnesį žmogui nieko nepritrūksta, atvirkščiai, organizmas išsivalo nuo toksinų ir nuosėdų, ir nekenčia nuo mikroelementų ir vitaminų trūkumo. Parsineštą kietą avokadą prinokiname, o jau tada laikome šaldytuve. Ant ruginės duonos riekelės užtepame prinokusio avokado, ant jo – tai ko norit, ir gauname labai daug vitaminų. O dar ir nepaprastai skanu!

Yra toks bičių produktas lipčius. Jame yra 2,5 karto daugiau mikroelementų ir vitaminų nei meduje. Iš jo padaryti mano sukurti lipčiaus putėsiai yra toks skanėstas, kurio nėra nė viename restorane. Į indą įdedame lipčiaus su medumi,medaus mažiau, penktadalį. Plaktuvu išplakame masę iki baltų putų, kaip kiaušinio baltymą. Paliekame parą pastovėti. Medus ir lipčius subėga į dugną, o viršuje – nepaprasto skonio lengvi standūs putėsiai. Labai skanu su rūgščiom uogom, o smaližiai nespės putėsių ant uogų ir užsidėti – suvalgys vienus.

Dar vitaminų šaltinis yra cukranendrių melasa ir klevų sirupas. Reikia manyti, nesate fanatikas ir valgote įvairų maistą.

Mėsos produktuose esantys vitaminai įsisavinami, kai kartu valgomi gyvi, žali produktai, nes juose esantys fermentai įneša į ląsteles mums reikalingas medžiagas (ir išneša, ko nereikia). Kaukaze gyvena šimtamečiai, nors turi didžiausias mėsos valgymo tradicijas ir neatsisako šito gero. Ir ko gi jiems ta mėsa nekenkia tiek kiek mums? Ogi jie turi dar svarbesnę tradiciją, kuri kažkaip lieka nepastebėta ir neiškelta į pirmą vietą, nors visam Kaukazui ji yra pirmoje vietoje. Jie nukrauna stalą gausybe žalių žolių, jų įvairovė labai didelė. Ir valgo pradžioje žalias salotas, o jau tada savo ėriuko šašlyką, vėl užsikąsdami žalių žolių grįžtele. Mačiau daug kartų, valgiau kartu, ir pirmuosius grąžgarsčius, pilną krepšį, atsivežiau iš Jerevano turgaus 1984 metais, o tik po 20 metų jie atsirado pas mus. Jie visą tą laiką valgė ne vien ją, rukolą, bet ir dar galybę rūšių žolių.

Kiekvienoje žolėje yra koks nors elementas, kurio nėra kitoje žolėje. Pripratimas prie trijų rūšių žolių yra labai negeras reikalas. Bet kokia proga ragaukime ir po to kartais valgykime kuo daugiau rūšių žalios spalvos lapų. Nors ir kaip pabodo kiekvieną pavasarį siūlomos žalių dilgėlių, raktažolių, kiaulpienių, garšvos lapų salotos, imkite ir pabandykite po vakarykščio pasidaryti, kad pajustumėte jų didžiulį poveikį. Praeina visos pasekmės per valandą, išbandyta, jums tik bereikia įsivaizduoti, kiek veikliųjų medžiagų ten yra ir kokia dižiulė jėga juose slypi. Žali lapai yra vitaminų ir mikroelementų koncentracija. Gal kaip tik toje žolėje yra koks nors vanadis, kurio reikia kažkurio reto vitamino įsisavinimui. Ne vien žalio maisto, bet ir viso maisto įvairumas yra viena iš pagrindinių sveikatos sąlygų. Žmonės, valgantys tik tai, ką mėgsta, kelis mylimus patiekalus, labai alina savo sveikatą. Pasakymas mėgstu nemėgstu iš viso yra ne argumentas, tai tik savo nenoro rūpintis savo sveikata priedanga. Nemėgstu – ir nereikia visų veiksmų su daržovėmis (žr. straipsnio pradžią).

Kai kurių vitaminų pagaminimui kūne iš mėsos ar kruopų baltymų reikia pakankamo kiekio skrandžio rūgšties. Vyresnių organizme jos mažiau. Pasidomėkite Bolotovo balzamu, ir vitaminai nepraeis pro šalį. Dar pabūkime atviromis vietomis saulėje, vitamino D visai parai pasigamina per 10 minučių net žiemą, jei yra atidengtas veidas ir rankos.