Grynas.lt
GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.
Per pastaruosius 100 metų suaktyvėjusi pasaulinė prekyba turi ir nematomą, šešėlinę aplinkosaugos pusę – kartu su grūdinėmis kultūromis, vaisiais, drabužiais ir kitomis prekėmis į svečias šalis keliauja ir įvairios bakterijos, vabzdžiai ir gyvūnai. Atvykėliai kartais įsitvirtina naujose teritorijose, ima stumti vietines rūšis ir sukelia daug aplinkosauginių problemų.
„Tik namo parsinešęs bananų pastebėjau, kad ant jų – keistas padaras. Vabzdys buvo apsnūdęs, nejudrus. Aš spėju, kad jis kartu su bananais atkeliavo iš svetimų kraštų. Ar gali taip būti? Gal jis apsnūdęs nes čia jam staiga pasidarė per šalta, o gal jį chemikalai, kuriais purškiami bananai paveikė. Ar čia tiesiog parduotuvė nesilaiko higienos taisyklių ir jose knibžda tarakonai?“, – klausia GRYNAS.lt skaitytojas Kęstutis. Vaikinas minėjo, kad bananų kilmės šalis – Kolumbija.
Entomologas Romas Ferenca greitai pakeleivį ant bananų pažino – tai tikrai tarakonas. „Vien iš nuotraukos tikrai nepasakysiu kokia tai tiksli rūšis. Man tik keista, kad jis baltas, galbūt ką tik išsinėręs?“, – retoriškai klausia vabzdžių specialistas.
R. Ferenca pasakojo, kad visi Lietuvoje gyvenantys tarakonai, išskyrus dvi rūšis, į Lietuvą atkeliavo žmonių veiklos dėka. Skaitytojo rastas tarakonas taip pat galėjo atkeliauti kartu su vaisiais: „Tokie atvejai nėra labai dažni, bet pasitaiko. Mums kartą buvo jau buvo atnešę tarakoną rastą bananų siuntoje. Tuomet tai buvo Blabera genties atstovas. Tiksliau rūšį įvardinti galima tik pamačius vabzdį“.
GRYNAS.lt jau rašė, kad XXI a. jau galime vadinti invazinių augalų aukso amžiumi. Tarptautinės prekybos sistemoje Lietuva – tik periferija, bet invazinių rūšių nestinga ir mums. Naujausias invazinių rūšių sąrašas šiemet Lietuvoje buvo smarkiai išplėstas – mus okupuoja vis daugiau svetimų rūšių, kurios stumia vietines, menkina krašto biologinę įvairovę.
Kęstučio rastas tarakonas yra gyvas įrodymas, kad kartu su prekėmis kartu keliauja ir įvairūs, dažniausiai nepageidaujami, pakeleiviai. „Dažniausia prie invazinių rūšių plitimo prisideda žmonės, sąmoningai ar atsitiktinai įveždami kokią nors rūšį iš kitų kraštų. Pavojingiausia, kai svetimi organizmai patenka su žemės ūkio produkcija, sėklomis, maisto produktais,mediena ar jos gaminiais, dekoratyviniais augalais, ir t.t. Yra tikimybė, kad tokie organizmai naujoje vietoje sėkmingai aklimatizuosis ir konkuruos su vietinėmis rūšimis. Visos invazinės rūšys turi vieną didelį pranašumą lyginant su vietinėmis – jos neturi natūralių priešų naujoje ekosistemoje, niekas nereguliuoja jų skaitlingumo ir plitimo.
Tarakoną,kuris atkeliavo su bananais nereikėtų vadinti invazine rūšimi: pirmiausia neaišku kokia tai rūšis, neaišku kur ir kada jis pateko į tą dėžę, neaišku ar prisitaikys ir išgyvens. Šis atvejis, tai tik iliustracija, kaip invazinės rūšys gali plisti“.
Kas galiausiai nutiko tarakonui iš Kolumbijos? „Kelias dienas laikiau jį namuose. Net buvo kilusi vaikiška mintis jį auginti, bet galiausiai išmečiau pro langą. Jeigu buvo iš svetur – greičiausiai sušalo“, – laiške rašo skaitytojas.
