Laikas.lt
Organizatorių nuotr.
Neįtikėtiną gimimo istoriją turintis Gyčio Ivanausko režisuotas pirmasis dramos spektaklis „Marko (Kavolių kabaretas)“ priverčia aiktelėti ne vieną jį stebintį žinomo aktoriaus, choreografo ir režisieriaus draugą. Nuotaikingame, humoru persmelktame, tačiau rimtas gyvenimiškas problemas nagrinėjančiame spektaklyje apstu G. Ivanausko charakterio ypatybių ir net asmeninių išgyvenimų.
„Žiūrėdama šį spektaklį ir juokiausi, ir verkiau, ir buvau rimta. Spektaklyje pamačiau tiek daug man puikiai pažįstamų scenų iš G. Ivanausko gyvenimo, jo asmeninių bruožų. Kai kur net save atpažinau. Manau, tai pats geriausias iki šiol G. Ivanausko režisuotas spektaklis“, – susižavėjimo spektakliu „Marko (Kavolių kabaretas)“ neslepia gera G. Ivanausko draugė Justė Arlauskaitė – Jazzu.
„Nenorėčiau įvardinti konkrečių spektaklio vietų, kuriose aš, vaidindamas pagrindinį herojų Marko, esu aš, o kurioje jau tik teatro personažas. Nenoriu išsiduoti, koks aš esu iš tiesų. Tačiau garantuoju, jog manęs, mano asmenybės ten tiek daug, kad aš, nors esu apsirengęs, prieš žiūrovus jaučiuosi tarsi būčiau nuogas. Galbūt dėl to taip audringai į šį spektaklį reaguoja mane pažįstantys žmonės. Jie žino, kuriose vietose Gytis yra Gytis, o kurios scenos suvaidintos. O kiti žiūrovai tegul spėlioja. Tam mes ir kuriame šitą teatro žaidimą“, – intriguoja G. Ivanauskas.
Pasak režisieriaus, šis spektaklis labai artimas ir kitiems jame vaidinantiems aktoriams: Eglei Mikulionytei, Dariui Gumauskui, Juditai Zareckaitei. Mat spektaklyje, pasakojant keliaujančios teatro trupės ir vieno jos nario – Marko – istoriją, atskleidžiamos tikrosios teatro užkulisių spalvos – tai, ko net nuolatinis teatro žiūrovas niekada nepamatys. Be to, milžinišką įtaką spektakliui darė ir didžiulį indėlį į jį įnešė kiekvienas prie jo prisilietęs žmogus.
„Šis spektaklis – autentiškas. Kartu ir labai laisvas. Net visas kūrybos procesas buvo kupinas laisvės. Mes jį visi drauge kūrėme nuostabioje Eglės Mikulionytės sodyboje Zarasų r. Tai buvo savotiška teatro laboratorija, kaip mes ją pavadinome. Buvo visiška laisvė – jokios prievartos, jokio nustatyto laiko repeticijoms. Kai pradėjome dirbti su šiuo spektakliu, buvo vasara – laikas, kuomet visi nori poilsiauti, o ne plušėti repeticijose. Todėl, manau, radome tobulą sprendimą – galėjome šiuos dalykus suderinti. Be to, nuvykę į sodybą, nuolat būdavome kartu. Būdavo atsikeliame ryte ir susėdę prie pusryčių stalo ar prie rytinės kavos puodelio visi jau pradedame kalbėtis apie spektaklį. Visi susirinkdavo natūraliai, įsitraukdavo į kūrybos procesą, po to taip pat natūraliai išsiskirstydavo: kas knygos paskaityti, kas tiesiog saulėje pasilepinti, tačiau visi nuolat galvojo apie spektaklį. Po tokių pertraukėlių dalindavomės savo apmąstymais, pamatytais vaizdais ir net sapnais. Dėl to šiame spektaklyje tiek daug mūsų asmeninės patirties“, – pasakoja G. Ivanauskas.
Čia pat gimė ir spektaklio pavadinimas. Režisierius išduoda, jog spektaklyje apstu kabareto, cirko elementų, tai jam suteikia linksmumo, o kartu ir dar daugiau laisvės. Tačiau tai, kad kabaretas pavadintas Kavolių, nėra atsitiktinumas. „Šalia sodybos buvo Kavolių kaimas, tai nuo jo ir pavadinome. Taigi, spektaklyje viskas yra tikra, – sako G. Ivanauskas bei prisipažįsta, jog nors kūrė dramos kūrinį, neapsiėjo be šokio. – Šokis man yra labai artimas, tai mano sritis. Tačiau manau, kad tiek šokis, tiek gyvai atliekama muzika, tiek jumoristiniai dialogai puikiai papildo šį spektaklį“.
Pirmasis G. Ivanausko ne šokio spektaklis „Marko (Kavolių kabaretas)“ gruodžio 1 d. bus rodomas Kauno valstybiniame dramos teatre, gruodžio 21 d. – „Menų spaustuvėje“ Vilniuje. Bilietus į spektaklį platina „Tiketa“.
