3 pavojingos medžiagos, kurias perkate nuolat

[-[0]-]
Rūta Levickaitė

Nors visiškai aplinkai nekenksmingų medžiagų praktiškai nėra, kasdien pirkdami įvairias prekes turėtume daugiau dėmesio skirti jų sudėčiai. Išmokus kelis cheminių medžiagų burtažodžius, paaiškės ne tik, kad vartojame per daug produktų, kurie kartais mums visai nėra reikalingi, bet ir bus lengviau atskirti tam tikrus pavojus, paslėptus po sudėtingų terminų pavadinimais. Apie tai buvo kalbėta Baltijos aplinkos forumo organizuotame seminare „Kasdien naudojamų gaminių sudėtis ir galimas poveikis sveikatai bei aplinkai“.

Kaip akcentavo Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė, yra trys pagrindinės cheminės medžiagos, kurių reikėtų vengti perkant kasdienio naudojimo produktus. Tai – ftalatai, perfluorangliavandeniliai bei polibrominti difenileteriai (PBDE). Kiekviename iš jų slypi tam tikras pavojus.

Ftalatai

Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje ir buitinėje chemijoje. Kosmetikoje ši medžiaga slepiasi po pavadinimais „Parfum“, „Frangrance“, „Kvapai“. Taip pat ji gali būti žymima tam tikromis raidėmis, kaip DBP, DEP, DMP, DEHP ir BBP.

„Pirmoji sintetinius kvapus panaudojo Coco Channel savo kvepalams „Channel nr. 5”, nuo tada ir prasidėjo sintetinių kvapų naudojimas kvepaluose. Šiai dienai beveik visuose (net ir brangiuose kvepaluose) yra naudojami sintetiniai kvapai. Tai yra nereglamentuojama. Gamintojas kvepalų sudėtyje gali įrašyti tiktai žodį „Parfum“, – atkreipė dėmesį L. Stančė. Tai reiškia, kad po šiuo žodžiu gali slėptis tiek labai pavojingas ftalatas, tiek ir mažiau pavojingas, bet gamintojas to detalizuoti neprivalo, nes tai laikoma komercine paslaptimi.

„Po „Parfum“ gali būti ir natūralūs aliejai, bet šiandien viskas sudėta po bendru žodžiu. Tiesa, kadangi dabar yra kilusi eko banga, dažniausiai tie gamintojai, kurie deda natūralius aliejus, tai pažymi ir pasireklamuoja“, – pasakojo cheminių medžiagų ekspertė. Ji teigė, kad gaminio etiketėje tai dažnai yra pažymima žvaigždute, paaiškinant iš kokių medžiagų yra išgauti kvapai.

Stančės teigimu, alergiškiems žmonėms nepageidaujamą reakciją gali sukelti ir natūralūs aliejai. Tuomet geriau būtų naudoti tokias bekvapes kosmetines priemones, kurios turi kuo mažiau sudedamųjų dalių. Tai patartina ir visiems kitiems žmonėms, net ir neturintiems alergijų.

Ekspertė minėjo parduotuvių lentynose mačiusi kremų, kurių sudėtyje buvo daugiau kaip 100 ingredientų. Ftalatus kosmetinėse prekėse naudoja ne tik pigūs prekės ženklai, bet ir gerai žinomi, todėl natūralesnis produktas nebūtinai bus brangesnis.

Ftalatai gali būti aptinkami ir minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose ir čiulptukuose. Jie šiuose gaminiuose naudojami kaip lankstumo suteikiantis priedas. Ekspertė L. Stančė pataria geriau nerizikuoti ir rinktis alternatyvas, pavyzdžiui, plastmasinius žaislus keisti mediniais.
Dar viena pavojinga prekių grupė – įvairios dangos, plastmasinės staltiesės, seilinukai, dušo užuolaidos. Vietoj šių prekių patariama geriau rinktis – parketą, natūralų linoleumą, natūralias medžio grindis, naudoti medžiagines dušo užuolaidas ir staltieses.

Perfluorangliavandeniliai

Ši medžiaga dažnai aptinkama nesvylančiuose puoduose ir keptuvėse. Taip pat aplinkos poveikiui atspariuose audiniuose, retais atvejais – kosmetikoje kaip nuriebalinti skirta medžiaga. Gaminių sudėtyje ši medžiaga žymima kaip Teflonas, PTFE, Gore-Tex, Fluoro arba perfluoro junginiai, PFQA, PFOS.

„Jeigu keptuvė yra nauja, nieko blogo. Bet jeigu ji subraižoma ir vis tiek naudojate, nes gaila išmesti, tuomet tos medžiagos ir atsiranda jūsų maiste. Šios medžiagos aktyvuojasi ir keptuvę perkaitinus (iki 300 laipsnių). Keptuvę perkaitinus, jeigu pas jūs namuose skraido kokia papūgėlė, ji turėtų „nusibaigti“, nes perkaitinimas sukelia taip vadinamą „tefloninį gripą“. Žmonėms šis poveikis nepastebėtas, bet naminius gyvūnus veikia būtent šitaip“, – perspėjo Baltijos aplinkos forumo ekspertė.

Perfluorangliavandenilių pavojus slypi ir kituose gaminiuose – pavyzdžiui, spragintų kukurūzų pakeliuose, kuriuos reikia dėti į mikrobangų krosnelę arba picos dėžutėse, kurios nepraleidžia riebalų.
Ar pavojus gali slypėti ir kepimo popieriuje, pasakyti sudėtinga. L. Stančės teigimu, tokių tyrimų nėra atlikta, nes jie labai brangūs.

„Šios medžiagos gali būti ir plėvelėse, naudojamose maisto uždengimui. Nebūtinai yra, bet manoma, kad gali būti“, – patikslino Baltijos aplinkos forumo ekspertai.

Ką rinktis, siekiant išvengti galimo pavojaus? Ekspertė pataria tefloninę keptuvę keisti keramine,arba rinktis teflonines, kurios šios medžiagos savo sudėtyje neturi (nes tokių irgi yra).

„Neperšlampami rūbai yra svarbūs, kai einate į kalnus, bet turėtumėte gerai pagalvoti, ar mums jų reikia kiekvieną dieną“, – patarė L. Stančė, atkreipdama dėmesį, kad perfluorangliavandeniliai gali būti aptinkami ir neperšlampamų drabužių sudėtyje.

Polibrominti difenileteriai (PBDE)

Ši medžiaga mažina degumą ir dažnai naudojama elektros prietaisuose, plastikuose, balduose, drabužiuose. Žaisluose gali būti naudojama kaip elektronikos prietaisas (pavyzdžiui, šviečiantys ar grojantys elementai) arba kaip žaislo kamšalas.

„Šios medžiagos visos savaime nėra blogis, tik kai kurios iš jų“, – sakė L. Stančė.

Ji siūlė renkantis prekes pagalvoti, kiek jos mums iš tiesų yra reikalingos. Galbūt užuot pirkę plastikinius baldus, galime įsigyti iš natūralių medžiagų pagamintus. Reikėtų domėtis gamintojo vykdoma politika, o renkantis žaislus atkreipti dėmesį, ar jie pagaminti Europos Sąjungos (ES) šalyse.

Riziką reikėtų įvertinti blaiviai

Dažniausiai visos šios išvardytos cheminės medžiagos įvairiuose gaminiuose naudojamos labai mažais kiekiais, todėl yra nedraudžiamos, tačiau daugiausiai klausimų kelia kitas aspektas – niekas nėra ištyręs suminio įvairių (kad ir mažais kiekiais) vartojamų šių produktų poveikio žmogaus organizmui.

„Kosmetika kaip prekių grupė yra išskirtinė, nes mes ją tepamės ant viso kūno ir ji tiesiogiai patenka į mūsų organizmą. Keptuvėje mes gal kažką kepame kartą per savaitę, o kosmetika.. juk ir prausiamės kiekvieną rytą, ir skiriasi kosmetikos reglamentavimas. Jeigu pramonėje kai kurios medžiagos yra uždraustos naudoti, kosmetikoje jas šiai dienai leidžia naudoti, remdamiesi tuo, kad naudojami labai maži kiekiai. Tikima, kad pirkėjas yra informuotas ir jis gali pasirinkti“, – dėstė L. Stančė.

L. Stančė patarė cheminių medžiagų nebijoti, nes mes iš jų esame sudaryti ir mums jos yra reikalingos. Tačiau į viską siūlė žvelgti atsakingai – blaiviai įvertinti kasdieniniame gyvenime cheminių medžiagų keliamą riziką, pasverti, ar tikrai mums reikalingi visi naudojami produktai, galbūt be kažkokių galima visai sėkmingai apsieiti. Taip pat reikėtų domėtis produktų etiketėse pateikiama informacija apie cheminę sudėtį, nebijoti klausti apie tai pardavėjo.