Makalius.lt
Jei žiema jums nėra priežastis užsidaryti tarp keturių sienų apsikabinus šildytuvą, tuomet pats laikas susiruošti pasidžiaugti geru oru ir sutvarkytais drastiniais.
Slidinėti – į Karoliniškes
162 ha plote esančio Karoliniškių draustinyje sudarytos sąlygos pažintiniam turizmui, įrengta rekreacinė infrastruktūra, atsirado turistinių pėsčiųjų maršrutų sistema. Vilniečiai turės progą geriau pažinti gražiausias miesto gamtines vietas – Plikakalnio atodangą, kalvas ir Neries salas ties Žvėrynu. Įrengtos atokvėpio vietos, regyklos, renginių vieta su laužaviete, suolai lankytojams, poilsio vieta prie Neries upės.
Karoliniškių draustinyje taip pat atnaujinti bei į miesto sistemą integruoti dviračių takai, o atvažiavusių dviračiais lauks patogios vietos stovėjimui, tačiau gamtos kampelis mieste turėtų džiuginti ne tik šiltuoju metų laiku: pasidairyti po draustinį galima ir su slidėmis gražią žiemos dieną.
Taip pat sutvarkytas Juozapinės valstybinis geomorfologinis draustinis. Nors Juozapinė ilgai laikyta aukščiausia kalva Lietuvoje, naujausiais duomenimis, ją „pralenkė“ Aukštojo kalnas, taip pat esantis minėtame draustinyje. Juozapinės lankytojai nuo šio rudens teritoriją gali apžvelgti iš aukščiausio Lietuvos taško – čia įrengtas apžvalgos bokštas. Projekto metu taip pat sutvarkyta aplinka, pastatytas skulptorės Dalios Matulaitės sukurtas paminklas ant aukščiausios Lietuvos vietos.
Kuo nustebins Šatrijos kalnas ir Pašatrijos piliakalnis?
Šatrijos kalnas ir Pašatrijos piliakalnis lankytojus pasitiks su naujai įrengtais laiptais, informacinėmis aikštelėmis, sutvirtintais šlaitais. Siekiant apsaugoti augmeniją ir kultūrinį sluoksnį įrengti pėsčiųjų takai, automobilių stovėjimo aikštelės. Taip pat įrengti informaciniai stendai, rodyklės. Siekiant atverti piliakalnį iškirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai. Artimiausiu metu turėtų būti sudarytas ir specialus komplekso lankymo maršrutas.
Sakoma, kad Šatrija – gražiausia Žemaitijos kalva. Legenda byloja, kad čia būta visų Žemaitijos raganų suvažiavimo vietos, o pati kalva – aukščiausia Žemaitijoje – raganų žemėmis užpilta bažnyčia. Nuo ant Pašatrijos piliakalnio esančios apžvalgos aikštelės matyti Girgždūtės, Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Žąsūgalos, Žiograkalnio, Kietkalnio kalnai, Užventis, Upyna, Luokė ir Telšių katedros bokštai.
Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad žmonių čia gyventa dar nuo II a. pr. Kr., o XIV a. stovėjusi medinė pilis. Spėjama, kad čia būta vieno pagrindinių pagonių tikėjimo centrų, kuris sunaikintas įvedus krikščionybę, taigi kompleksas vienija ne tik gamtą, bet ir istoriją.
Pagoniškas Laumės kūlis ir krikščioniškas Lurdas – Kartenoje
Manoma, kad IX – XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių gynybinis ir administracinis centras. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, kol 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių.
Šiandien Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse įrengtas svarbiausius komplekso objektus jungiantis pėsčiųjų takas su sustojimo vietomis, informaciniais stendais, ženklais bei nuorodomis.Taip pat atlikti kraštovaizdžio formavimo kirtimai, įrengta kita rekreacinė infrastruktūra.
Kartenos piliakalnio komplekse stovi ir mitologinis Laumės kūlio akmuo bei Kartenos Lurdas, kaip spėjama, įrengtas buvusio pagonių alko vietoje. Dabar čia įrengta akmenų mūro Lurdo grota su Švč. Lurdo Marijos skulptūra. Sakoma, kad prieš ją esančio šaltinio vanduo turi gydomųjų savybių…
Iki 2013 m. lapkričio pabaigos planuojama įrengti 5 lankytojų centrus, 4 vidaus ekspozicijas lankytojų centruose, 7 lauko informacines sistemas bei lankytojams reikalingą infrastruktūrą, sutvarkyti 18 paveldo objektų, 2 draustinius bei 27 “Natura 2000“ tinklo teritorijas, pastatyti 7 apžvalgos bokštus ir kt.
.png)
