Laikas.lt
Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas Vakarų pasaulyje yra laikomas ikonine persona, Rusijoje jis nėra mėgstamas, o Lietuvoje vertinamas itin kontraversiškai. Vis dėlto pripažįstama, kad M. Gorbačiovas – svarbi, daug lemtingų sprendimų priėmusi asmenybė. Jis iki šiol nepasitraukia iš politinio ir viešo gyvenimo – praeitų metų rudenį pristatė knygą „Vienas su savimi“, kuri netrukus pasirodys ir lietuvių kalba.
Nors apie buvusį Sovietų Sąjungos lyderį Lietuvoje žinoma nemažai, tačiau kai kurie jo biografijos faktai gali nustebinti ir gerai susipažinusius su istorija. Naujoje knygoje „Vienas su savimi“ M. Gorbačiovas itin atvirai pasakoja apie savo vaikystę, asmeninius santykius. Norintiems sužinoti daugiau, pristatome faktus, kurių galbūt nežinojote apie M. Gorbačiovą.
1. Sunki vaikystė. Sulaukęs 15 metų, M. Gorbačiovas įsidarbino pagalbininku ir kolūkyje kombainus vairuojantiems darbininkams padėdavo nurinkti derlių. Jo vaikystė buvo nelengva – tuo metu totalitarinę valdžią buvo įtvirtinęs Josifas Stalinas. Būsimojo Sovietų Sąjungos vadovo senelis dėl neteisėto grūdų pasisavinimo iš kolūkio buvo nuteistas kalėti 9 metus, tačiau jis dar spėjo padaryti savo anūkui įtaką – švietė apie Marksizmą ir Leniną. Ši įtaka išryškėjo tolimesnėje M. Gorbačiovo, kaip politiko, karjeroje.
2. Gabus vaikas. Būdamas vaikas, M. Gorbačiovas turėjo aistrą mokslams. Mokyklą jis baigė su sidabro medaliu ir tėvo paskatintas stojo į universitetą. Būsimojo Sovietų Sąjungos vadovo akademiniai rezultatai buvo puikūs, todėl į Maskvos Universitetą, kurį baigė 1955 metais įgijęs teisininko specialybę, jis buvo priimtas be stojamųjų egzaminų.
3. Pirmas susitikimas. Buvęs Sovietų Sąjungos vadovas anksti atrado savo gyvenimo meilę ir susituokė būdamas vos 22 metų. Savo autobiografinėje knygoje, kurią paskyrė žmonai, jis neslepia didelės pagarbos ir meilės jai bei atskleidžia jų pirmųjų susitikimų akimirkas: „Vos jam pasibaigus mane supažindino su Raisa Titarenko. Reikia pasakyti, kad tada, mums susitikus, ji neparodė jokio susidomėjimo manimi. O aš bandžiau nuslėpti, kad man ji iškart padarė stiprų įspūdį.” Taip pat knygoje aprašoma ir svarbiausia jų meilės istorijos detalė – prisižadėjimas visada būti kartu: „Mes abu pasirinkome. Raisa sunkiai suartėdavo su žmonėmis, bet buvo atsidavusi draugė. Ir man ji tapo ištikima drauge, mylima žmona. Vieną vasaros naktį vis to paties studentų bendrabučio Stromynkoje skverelyje mudu su Raisa kalbėjomės iki paryčių. Tąnakt susitarėme visada būti kartu.“
4. Prigimtinė dėmė. M. Gorbačiovas turi išskirtinę žymę, kuri neleidžia šio politiko sumaišyti su niekuo kitu. Ši prigimtinė dėmė lotynišku pavadinimu „naevus flammeus” gali būti pašalinama, bet buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas pasirinko to nedaryti. Jis manė, kad toks veiksmas tik parodytų, kad jam svarbiau jo išvaizda nei išties reikšmingi klausimai. Tuo tarpu oficialiose politbiuro nuotraukose M. Gorbačiovo dėmė buvo maskuojama. Be to, ji buvo netgi mistifikuojama – buvo pasirodę pranašysčių, kad nužudžius M. Gorbačiovą, būtų sunaikintas pasaulis, nes dėmė, pasak jų, būtent tai ir simbolizavo.
5. Pirmas ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas. M. Gorbačiovas yra pirmas ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas, užėmęs šias pareigas nuo 1988 metų iki pat 1991 metų, kai ji sužlugo. Jis vienintelis Sovietų Sąjungai vadovavęs politikas, gimęs valdant komunistams. Aktyviu politiku jis išliko ir po Sovietų Sąjungos žlugimo: 1996 metais iškėlė savo kandidatūrą į Rusijos prezidento postą, bet šis jo bandymas atgauti valdžią buvo nesėkmingas.
6. Reklamos veidas. Buvęs Sovietų Sąjungos prezidentas yra dalyvavęs net dvejose reklaminėse kampanijose. 1997 metais jis nusifilmavo „Pizza Hut“ reklamoje, už kurią gavo 160 tūkst. dolerių honorarą. Bet kur kas daugiau dėmesio sulaukė „Louis Vuitton” reklaminė kampanija, kurios šūkis: „Kelionė mus priverčia susidurti akis į akį su savimi”. Ši reklama turi ir skandalingų aspektų – fotogafijoje M. Gorbačiovas važiuoja limuzinu šalia Berlyno sienos, o iš jo praviro „Louis Vuitton” krepšio kyšo laikraštis su antrašte: „Litvinenko nužudymas: jie norėjo atiduoti įtariamąjį už 7000 dolerių“. Tiek M. Gorbačiovas, tiek reklamos agentūra teigia, kad laikraštis buvo pasirinktas atsitiktinai, nors reklamos tyrimų konsultantai tvirtina, kad tokios reklaminės fotografijos suplanuojamos iki smulkmenų, todėl atsitiktinumo čia negalėjo būti. Tuo įsitikinti padeda paties buvusio Sovietų Sąjungos vadovo pozicija Litvinenko bylos atžvilgiu – jis mano, kad ji turi būti nuosekliai ištirta.
7. Citatos. M. Gorbačiovas yra pasakęs skambių frazių, kurios tapo dažnai cituojamomis. Viena iš jų: „Jei tai, ką padarei vakar, tau vis dar atrodo įspūdingai, vadinasi, dar nedaug padarei šiandien.“ Taip pat: „Mums reikia Žvaigždžių Taikos, o ne Žvaigždžių karų“ ir „Jei ne aš, tai kas? Ir jei ne dabar, tai kada?“.
8. Muzikos albumo pavadinimas. Populiari škotų šokių muzikos grupė „Shamen“ savo 1989 metais išleistą albumą pavadino „Gorbačiovu mes tikime“ („In Gorbachev We Trust”). Albume buvo ir to paties pavadinimo daina, kurios žodžiai leidžia suprasti, kad M. Gorbačiovas buvo pasirinktas kaip už laisvę kovojančio žmogaus simbolis.
9. Reformos. M. Gorbačiovo valdymo metu buvo paskelbtos dvi pagrindinės reformų kryptys: „Glasnost“ ir „Perestroika“. Pirmoji siekė kurti atviresnę valdžią, užtikrinti kalbos laisvę, o antroji – ekonomikos restruktūrizaciją. Itin svarbia M. Gorbačiovo pergale laikoma 1987 metais su JAV prezidentu Ronaldu Reiganu pasirašyta ginklavimosi apribojimo sutartis, taip pat karinių jėgų atšaukimas iš Afganistano.
10. Premijos. Kaip jau minėta, M. Gorbačiovas labiausiai buvo vertinamas už savo šalies sienų – Vakaruose. 1987 metais jis buvo apdovanotas Indiros Gandhi prizu, 1990 metais jam įteikta Nobelio Taikos premija „už jo lyderiaujantį vaidmenį taikos procesuose“, o 1992 metais įteiktas pirmasis Ronaldo Reigano Laisvės apdovanojimas.
Lietuvių kalba autobiografinę Michailo Gorbačiovo knygą „Vienas su savimi“ bus galima įsigyti Vilniaus knygų mugės metu. Penkerius metus rašytą knygą pirmas ir paskutinis SSRS prezidentas paskyrė savo žmonai Raisai. Ši autobriografinė knyga tuo pačiu metu leidžiama keliose šalyse, o kritikai jau dabar prognozuoja jai bestselerio statusą.
