Laikas.lt
Vasario 8 d., penktadienį, menų fabrike „Loftas“ įvyks pirmasis šiuolaikinės Šiaurės šalių muzikos ciklo [-[0]-] renginys, kuriame pasirodys [-[1]-] iš Danijos, SILVERARKEN iš Švedijos ir lietuviai GOLDEN PARAZYTH bei DJ Seasonslater.
RANGLEKLODS kūryba laviruoja tarp gyvos ir elektroninės muzikos visatų. Debiutinis albumas „Beekeeper“ kartais „nuneša“ atgal link tokių atlikėjų kaip David Bowie ir „The Doors“, kartais – į priekį, projektuojamą tokių kaip James Holden ar „The Field“. Techno, trip hop, IDM ir daugelis kitų stilių organiškai susilieja RANGLEKLODS kūryboje.
Panašu, publikai patinka stilistiškai neapibrėžta, tačiau emocinga tiesioginė RANGLEKLODS kalba. Pernai grupė daug koncertavo Europoje, apšildė savo tautiečius „WhoMadeWho“ jų pavasarinio turo metu, pasirodė „Spot“, „The Great Escape“, „Roskilde“, „Iceland Airwaves“, „Dockville“ ir kituose festivaliuose.
Prieš koncertą Vilniuje, susėdome trumpam pasikalbėti su RANGLEKLODS lyderiu, Karališkosios Danijos muzikos akademijos Elektroninės muzikos magistru, Esbenu Andersenu.
Atrodo, Berlynas tau padarė didžiulę įtaką, tačiau nusprendei grįžti atgal į Daniją. Kodėl?
Berlynas – nuostabus miestas pradėti kokią nors veiklą, bet tuo pačiu gerai žinomas, kaip sudėtinga vieta viską susidėlioti. Kažkodėl Berlyne negalėjau užbaigti savo medžiagos, todėl persikrausčiau į Kopenhagą, kur anksčiau nebuvau gyvenęs. Ir tai buvo teisingas sprendimas. Danijoje turi įrodyti, jog esi tuo, kuo sakaisi esąs. Taigi, po pusmečio išleidau EP, o po penkių mėnesių pasirodė ir albumas. Tačiau Berlynas, be jokių abejonių, buvo teisinga vieta nustatyti „Rangleklods“ skambesį ir tikslus.
„Norden Wave“ serija skirta atlikėjams iš Skandinavijos. Ar šis regionas iš tiesų kažkuo ypatingas kalbant apie muziką?
Būtent taip ir yra. Manau, daug skandinaviškos muzikos ypatinga savo specifine melancholija. Iš pirmo žvilgsnio ji gali pasirodyti šalta, tačiau ilgainiui darosi vis šiltesnė ir šiltesnė. Šiltoji šalčio pusė, jei galima taip pasakyt.
Be to, aplink – daug pozityvios konkurencijos tarp grupių ir atlikėjų, daug puikių kūrėjų, darančių tą patį, ką ir tu. Todėl turi padaryti geriau.
Kuriais danų muzikantais didžuojiesi ir parekomenduotum mums?
„When Saints Go Machine“, „I Got You On Tape“, „Oh No One“, CTM, „Veto“, „WhoMadeWho“, „Efterklang“… Sąrašą galima tęsti.
Vienas žmogus už savo laptopo. Ar jūsų koncerte Vilniuje galima tikėtis daugiau?
Žymiai, žymiai daugiau. „Rangleklods“ koncertai visada buvo daugiau nei laptopas. Nesuprantu, kodėl kažkas tuo užsiima. Turėtų būti suknistai nuobodu! Siekiu prisiimti tiek daug užduočių, kad beveik nespėju su jomis susitvarkyti. Tokiu būdu sukeliu sau įtampą ir klystu, tuomet išnaudoju tai konstruktyviai ir dažnai tai baigiasi dar geriau nei suplanuoti sprendimai. Tai yra tai, ką vadinu koncertu. Žmonės visada gali paklausyti albumo, jei nori išgirsti viską taip, kaip buvo sumanyta. Koncertuose reikia išdrįsti paversti dainas kuo nors daugiau ar bent jau kažką pakeisti.
Ar publika veikia tavo pasirodymus?
Žinoma. Bandau padaryti publiką didele pasirodymo dalimi. Ne kviesdamas juos ant scenos (na, buvo keletą kartų nutikę ir taip) ar daug kalbėdamas koncerte, tačiau parodydamas jiems, kad žinau, jog jie yra čia ir abiem pusėms tai yra kaip nė vienas kitas koncertas.
Papasakok truputį apie savo asmeninį gyvenimą – ką mėgsti daryti be muzikos?
Tikrai mėgstu gerą puodelį kavos. „The Colbert Report“ (amerikietiška satyrinė televizijos laida – aut. past.). Ne, iš tikrųjų negaliu sugalvoti nė vieno kito savo hobio. Tai tik mažos kvailos smulkmenos. Tai yra muzika. Aš kasdien galvoju, darau ir miegu muziką. Dažnai tiesiog nesąmoningai. Tačiau kitkam nelabai lieka vietos.
Panašu, kad šiuolaikinis pramogų verslas keičia pasenusią tradicinę bažnyčią. Koks tavo, kaip muzikos pamokslininko, pranešimas?
Na, „Faithless“ dar 1999-aisiais pasakė „God Is a DJ“. Netgi paminėjau tai viename savo darbų universitete. Visiškai su tuo sutinku. Klubas ir koncertų salė yra tarsi bažnyčia daugeliui mūsų kartos žmonių. Ir iš esmės čia vyksta tie patys dalykai. Bendra dvasinė būsena, paieškos kažko didingesnio už tave. Tas dieviškas momentas, kai pamiršti laiką ir visus aplink.
Jei nebūtum muzikantu, tai kuo?..
9-oje klasėje visą savaitę stažavausi Folketinget’e, Danijos nacionaliniame parlamente. Maniau, jog kada nors turėčiau tapti Ministru pirmininku. Nejuokauju! Nežinau, kas atsitiko. Tačiau džiaugiuosi, jog įvyko būtent taip. Politika yra sušiktas reikalas.
Iš kur semiesi įkvėpimo?
Beveik iš visur. Žinoma, iš visų žanrų muzikos, pradedant nuo 60-ųjų folko iki techno. Tai visada buvo didelė painiava. Kai atradau, kaip panaudoti tai savo skambesio ir kompozicijų paieškose, atsirado prasmė. Tai pat – miesto ir gamtos garsai. Kelionės ir koncertai įvairiose šalyse. Kai susiduri su įvairiomis būsenomis, net kasdieniai dalykai verčia stebėtis.
Ačiū už pokalbį, Esbenai.
