Laikas.lt
Pagal Dailymail.co.uk
Turtingo muzikanto dukra, baigusi vieną brangiausių Anglijos mokyklų, vėliau Oksfordo universitete apsigynusi kinų kalbos ir kultūros mokslinį laipsnį, pasirinko, švelniai tariant, kiek netikėtą gyvenimo kelią. Jau trylika metų Emma Orbach gyvena miško purvynėje ir… atrodo be galo laiminga!
58-erių moteris, įsikūrusi Velso periferijoje, atsisakė ne tik didmiesčio gyvenimo, bet ir tokių elementariausių pažangaus pasaulio atributų kaip elektra ar vandentiekis. Be abejo, jos buveinėje nerasite ir televizoriaus, radijo ar šviestuvų – Emma laikrodį atsuko beveik iki viduramžių.
Tuo metu, kai jos buvęs vyras Julianas ir jau suaugę trys jų vaikai gyvena įprastuose miesto būstuose, ši moteris jaučiasi laiminga kapodama malkas, augindama daržoves, prižiūrėdama savo septynias vištas, tris ožkas, du arklius ir dvi kates bei gyvendama itin keistoje purvo „trobelėje“, kurią vadina namais.
„Pagrinde tai – purvas sumaišytas su arklio š…ais. Man patiko juos imti plikomis rankomis – kvapas išlieka itin stiprus tik tol, kol neišdžiūsta“, – apie savo namų statybines medžiagas į svečius užklydusiam žurnalistui pasakoja keistuolė, „virtuvėje“ ant atviros liepsnos kaisdama metalinį puodą.
Kas privertė ponią Orbach priimti tokį neįprastą gyvenimo sprendimą? Kaip sekasi tvarkytis be, mūsų akimis, tiesiog būtinų buities pagalbininkų?
„Mano tėvai taip pat buvo kiek neįprasti. Kai buvau vaikas, mus skatino koncentruotis į natūralius dalykus. Daug laiko leisdavau laukuose – visada dievinau gėles ir gamtą. Kartais su broliu valgydavom medžiuose. Tai buvo idiliška. Aš turėjau visišką laisvę. Niekada nejaučiau, kad turiu kažką daryti vien dėl to, kad visi taip daro – už tai esu dėkinga. Šio principo laikausi iki šiol. Šiandien viskas mano gyvenime mane džiugina: prabudimes miške, žiūrėjimas į gražius medžius, žvaigždžių ir mėnulio stebėjimas, artimo ryšio su natūraliu pasauliu išlaikymas“, – apies savo pasakišką realybę pasakojo Emma.
Moteris teigė, jog tokį gyvenimo būdą pasirinko norėdama padaryti kuo mažiau žalos mūsų planetai. Jos lauko tualetas, sukaltas iš lentų, be viso ko, tarnauja kaip kompostas. Vonia taip pat įrengta po atviru dangumi: tereikia keleto kibirų upelio vandens, glėbio malkų ir, vandeniui pašilus, galima pliuškentis karštoje vonioje.
„Kaip dažnai prausiuosi? Na, gal kartą per mėnesį. Dar kokį kartelį apsiprausiu upelyje, jei jaučiu, jog kiek smirdžiu“, – asmens higienos ypatumais dalinosi miško dama.
Savo buvusį vyrą architektūros istoriką Julianą ponia Orbach sutiko Oksforde. Penketą metų jie gyveno mieste, vėliau persikėlė į fermą, kur susilaukė dviejų dukrų ir sūnaus.
.jpg)
„Vieną rytą prabudau ir vyrui pasakiau, jog turime persikraustyti į Velsą bei sukurti bendruomenę“, – netikėtą „nušvitimo“ momentą prisiminė Emma. Pora persikėlė, įkūrė hipių bendruomenę, o vaikus, kurie paliko mokyklą, pradėjo mokyti namuose. Vietoje to, kad pirktų maistą prekybos centruose, jie pradėjo dirbti žemę.
„Visgi gyventi dideliame pastate man nepatiko, jaučiau sienų spaudimą, tai, kad jos skiria mane nuo gamtos. 1999-aisiais pasistačiau pirmąjį savo namelį iš purvo – vyras su manimi ten nesikraustė ir mes išsiskyrėme. Supratau, kad negaliu kviesti drauge gyventi savo vaikų – paaugliai negalėtų ištverti be elektros“, – pasakojo moteris, kuri vis dar bendrauja su savo atžalomis, gyvenančiomis įprastą gyvenimą.
Skyrybos su vyru Emmai buvo skaudžios, tačiau dabar ji apie tai jau gali ir pajuokauti.
„Turbūt jis pagalvojo: „Fjuuu, pagaliau galiu gyventi normaliai“. Dabar jis naudojasi elektra, centriniu šildymu ir viskuo, ką seniau, turbūt dėl mano įtakos, atmetė“, – šypsosi Hobito gyvenimo būdą pasirinkusi E. Orbach.
