Vyrai moteriškėja, moterys vyriškėja

Lsveikata.lt

Seksologai tvirtina, kad vyrai šiandien įgyja vis daugiau moteriškų bruožų: jie jautrūs, nori švelnumo, supratimo. Tuo tarpu moterys vis dažniau elgiasi vyriškai: priima sprendimus, nesibijo atsakomybės, atvirai išsako savo troškimus…

Ką tai reiškia?

„Ką visa tai reiškia?“ – klausia savęs 33-ejų Andrius. Praėjo jau mėnuo nuo to vakaro, kai jis bare susipažino su Jūrate. Po audringos nakties vyras paprašė merginos telefono. Tačiau ši tik nusišypsojo ir tarstelėjo, kad paskambins jam pati. Andrius buvo įsitikinęs, kad jų santykiai turės tęsinį – juk jie kartu puikiai praleido laiką, abu yra laisvi. Tačiau Jūratė dingo. Andrius niekaip iš galvos negali išmesti šios istorijos, nes pirmą kartą moteris su juo pasielgė būtent taip – dingo.

„Pažinojau jį seniai. Jis buvo iš tų vyrų, kurie man patinka. Kartais mes smagiai leidome laiką: mūsų skoniai buvo panašūs, jis mokėjo asistuoti. Tačiau kai atsidūriau su juo vienoje lovoje, jis pasirodė per daug švelnus ir nedrąsus. Po to karto nutraukiau santykius su juo, nes man reikia aktyvaus vyro, kad nereiktų spėlioti, geidžia jis manęs ar ne“, – pasakoja 40-etė Darija.

Mačio ir blondinė

Viskas gyvenime pasikeitė, bet ne toje realybėje, kurią matome mirgant nuotraukose iš vakarėlių, televizijoje ar reklamose. Ten vyrai ir moterys vis dar trokšta atrodyti kaip geidžiami idealai: gili dekoltė, liauna talija, aukštakulniai. Arba dviejų dienų barzda, tvirtos raumeningos rankos… Viskas šiek tiek hiperbolizuota, primena maskaradą: tarsi aplink visi nutarė vaidinti „tikrus vyrus“ ir „tikras moteris“. Ko siekiame taip stipriai akcentuodami lyties požymius. Negi bandome įtikinti patys save, kad tokie esame?

Būtent taip ir yra, įsitikinę socialiniai psichologai ir seksologai. Kadangi tiek daug skiriame dėmesio išorei, seksualinio savęs identifikavimo ribos pamažu trinasi.

Taip jau susiklostė tradicijos, kad šeimoje vyras ėjo į darbą ir išlaikė šeimą. Tačiau dabar reta moteris yra tik namų šeimininkė. Todėl vyrų pranašumas šioje sferoje tapo nebe toks ryškus. Fizinė jėga vertinama mažiau, o vyrai vis dažniau laiką leidžia su vaikais, rūpinasi savo išvaizda. Tuo tarpu moterys kopdamos karjeros laiptais jaučiasi ne itin gerai uždirbdamos daugiau už vyrus, tačiau jos yra priverstos dirbti ir dėl to mažiau laiko skirti šeimai ir namams.

Toks vidinis sumišimas turi įtakos ir intymiam gyvenimui. Kai materialinę gerovę susikūrusi moteris sutinka vyrą (tą vienintelį), apie kurį ji svajojo, paaiškėja, kad ji… nenori su juo gyventi. Taip, jis ją rūpinasi ir saugo, tačiau ir reikalauja paklusti, nori, kad visada būtų jo viršus. Ir moteris ima galvoti: „Kas jis toks, kad man nurodinėtų?“

Visiška lygybė

Bėda ta, pasak seksologų, kad moterys ir vyrai tapo labai panašūs vieni į kitus. Jie kartu mokosi, dirba, užsiima buitimi ir tai juos suartina, padeda geriau vienam kitą suprasti… tol, kol nekalbama apie seksualumą. Juk geismo prigimtis išliko nepakitusi: jis kaip ir seniau gimsta prieš mūsų valią ir ieško kitame iš tikrųjų Kito. Būtent skirtumai mus traukia ir jaudina. O jų šiandien kaip tik ir mažėja.

Pasak psichologų, kad šeima gyventų kartu, partneriai turi išlaikyti pusiausvyrą: tikslų išorėje siekiantis vyras poroje tradiciškai išlieka „grobio parnešėju“. Klausimas, ar jo moteris sutinka būti tik žmona. Jeigu ne, tuomet tenka derinti vaidmenis ir tai yra pakankamai sunku. Sunkiausia savarankiškiems ir energingiems: jie nemoka pripažinti savo silpnybių, nori visuomet būti teisūs.

Dauguma „merginų su charakteriu“ dar jaunystėje susikuria suvedžiotojos įvaizdį, kuris turi jas apsaugoti nuo nusivylimų. Don Žuano stilius nereikalauja pažinti savo ir partnerio jausmų, todėl perėjimas iš draugystės į seksualinius santykius ir atgal nesukelia jokių kančių.

O kaip gi vyrai? Jie vis dar nori patikti moterims. Jie išgyvena, kad nesugebės patenkinti partnerės, jie bijo, kad bus lyginami su buvusiais partneriais. Yra ir tokių, kurie jaučiasi žaisliukais moterų rankose, todėl kiekvienas lytinis aktas jiems kelia siaubą.

Jeigu moteris elgiasi per daug laivai, vyrui ji nekelia pasitikėjimo ir jis dažniausiai pasitraukia. Kai moterys viešai parodo, kad vyro trokšta, šis sutrinka it mergaitė.

Jeigu vyras myli moterį ir ja pasitiki, jis nori jai būti geras, todėl nusileidžia jai, stengiasi prisitaikyti ir rizikuoja… jai atsibosti.

Kokia gi prognozė? Kokiu keliu eisime, kai atrodo pats natūraliausias dalykas – dviejų sąjunga – kinta akyse? Turbūt kuriasi naujas santykių modelis, kokios dar nebuvo žmonijos istorijoje. Kiekvienas žmogus turės ieškoti savo poros recepto, savo vaidmens, kad galų gale surastų būtent sau tinkančią. Bent jau to reikia tikėtis…