Kęstas Nevera
Laikas.lt nuotr.
Šeštadienį Vilniuje menų fabriko „Loftas” sienos vėl verkė dėl patiriamo spaudimo. Salė pilna kepurėtųjų, nors viduje nei lijo, nei saulė švietė. Kas kas? Repas. Senoji mokykla.
Kasmetiniu Lietuvos reperių grand susiėjimu tapęs vakarėlis grįžo. Kiek bandžiau skaičiuoti ir prisiminti – kartas jau šeštas, jeigu skaičiuotume franšizinį dešrainių kioską kadaise „Be2gether” festivalyje.
Kiekvienąkart artėjant vakarėliui, „YouTube“ išstatomas naujas „Senosios” video flajeris. Pirmasis buvo 2009-ųjų sausį, kai tas pats „Facebookas” Lietuvoje dar nebuvo tapęs įprastu rytiniu skrebučiu ir apskritai video flajeris nebuvo toks dažnas dalykas. Nuo to laiko video kvietimo ir specialaus treko laukiama ne mažiau negu vakarėlio.
Šiemet „Senosios mokyklos” šūliokai rimais aplipdė devymšeštus – repo aukso amžiaus laikotarpį.
1996-aisiais 22-ejų Svaras kažkur Vilniuje įrašė „Assa”, JBC vyrukai dar nebuvo sukūrę legendinio necenzūrinio, su dar nerepuojančiu Shmekla prasilenkdavau mokykloje, trylikametis Vaiperis Švenčionyse lakstė mopedu, Mesijus su Dada žaidė „Sega“ ir caps’ais, Kamy kalbėjo lietuviškai, „Tie Geresni” buvo tarp „tų geresnių” vaikų darželyje, o Cherry dar tik mokėsi vaikščioti.
Po septyniolikos metų visi šie nueinantys, esami arba ateinantys Lietuvos repo vėliavnešiai ant scenos „Lofte”. Jiems po kojomis – tūkstantinis linguojantis fulkepų ir aliaskų tiražas. Nuo tikrosios senosios atstovų iki tų, kurie apie tokį reikalą sužinojo tik iš „Facebook’o”.
Skambutis. Pirma pamoka. Klasės entuziastas, seniūnas ir visa kita siela – trumpam iš Berlyno grįžęs Liežuvis žiburėlyje pristato pirmąją skaitovų porciją.
Pirmasis – Fabijoniškių vaikas, 1996-ųjų autentika švytintis avangardistas Dada. Ramiai, tiksliai. Atrodo, po pasirodymo – už portfelio ir į darbą įstaigoj išeis. Bet Dada neišeina, drebia dar vieną – „Kiek daug MC atsirado”. Senas geras, buvo hitas anksčiau, o prieš penkis mėnesius „Twodicks’ų” nufilmuotas video šitai Dados repo minutei pranešė apie vieno įdomiausių rimuotojų sugrįžimą. Share’ingo ir like’ingo eroje publika moka žodžius.
Pamoka „YouTube’o“ playlisto formatu tęsiasi. Dadą keičia žmogus-epitetas Mesijus. Kudirka žarsto neortodoksiškai ir kiek išeina į paraštes. Dar vienas publikos pamėgtas eina į eterį. „Pacuk, tu čiulpk Kudirkos birrr…”, – ieško erekcijų ir dirgina Kudirka.
Pacukas nečiulpia, o lipa po Kudirkos. Atsiveda twodicks’ą ir kitą pliką pacuką. „Tie geresni”. Interneto įkrautas ir įsuktas trio. Įsibėgėjusi, gerbėjų armiją jau surinkusi ir užtikrintai savo pasirodymus atliekanti komanda. Jeigu matėte „Duracell” kiškių reklamą, tai čia yra kažkas panašaus. LT, Karpiz ir Boostas scenoje galėtų sukelti nedidelį tornadą, o jeigu koks hateris sugalvotų kurį nors iš jų nušauti pasirodymo metu, tektų labai pasistengti, nes scenoje jie vietą keičia be perstojo.
.jpg)
Kol jaunėliai nulipę dalina autografus merginoms, reperiai ataušinami pravėsusiu patiekalu. Dee & Kamy. Skamba lyg 1996-ųjų JAV. Gerai, šiame tūse į temą. Publikai patinka, tačiau asmeniškai nesuprantu šito projekto. Lietuvis MC, lietuvis DJ, kalba – anglų, skambesys – 20 metų senumo, dalis eilučių – iš tų pačių 1996-ųjų. Atlikimas ir produkto kokybė – be priekaištų, bet kažkur Rumumijoje gal irgi važinėja kokio seno muzikos stiliaus klonai. Naaah mean?
Kamy, kitaip žinomas kaip Tautmilas Čeida, žmogus su, ko gero, lietuviškiausiu vardu, kokį teko girdėti, bent jau tarp kūrinių galėtų (Lietuvoje) ir lietuviškai bendrauti. Lyg kažką panašaus nujausdamas jis kreipiasi į publiką ir angliškai beria, kad koks skirtumas, kaip jis kalba – Lithuanian ar English, svarbu, kad publika jį supranta muzikos kalba. Ką?
„Despotin’ Fam” – Vaiperis, Shmekla, Liežuvis. Dėl įprastų priežasčių juos Lietuvoje kartu sutikti galima tik jų koncerto proga. Šie veikėjai labai smarkiai prisidėję prie to, jog hip-hop’o kultūra Lietuvoje dabar yra tokia gyva ir plačiai mėgstama. Nauji gabalai. Eilutė geresnė už eilutę prieš tai. Novatoriai vis dar veda, suvedžioja ir palieka auditoriją padegustavusią, bet alkaną.
Laikas 1996-iems. Svaras ir Mamania. 17 metų repavimo patirtis ir daugiau nieko sakyti nebūtina. „Assa” nepaseno.
Antrojoje pamokoje prie klasiokų prisijungia The Big Bang Band ir salė gauna dvigubai daugiau energijos. Be ankstesnių veikėjų į sceną lipa saliami postmodernus ir komunikabilus Shidlas. Keista suvokti, bet „Majakas” daliai linguotojų, ko gero, skamba nesuprantamai. „Eik tu, nebuvo mobiliakų? Tai, ta prasme, o tai ko jie skaipu arba FB tada nesusirašydavo? Kaip tai nebuvo? Ir kaip tai nedaug kas turėjo internetą? OMG, LOL!”.
Cherry On Top. Vyšnaitė ant plaktos grietinėlės ant biskvito. Jauniausia „Senosios mokyklos” abiturientė tikrai neprimena pradinukės. Lauryn Hill coveris + savas kūrinys = turime augančią gerą MC. Naujoji karta, taip sakant.
Na ir ką, ir viskas. Ai, palaaa! JBC. Džei Bi Si! Pritilę veteranai grįžo ir pribloškė su band’u aranžuotomis savo kūrinių versijomis, kurios suskambėjo kartu ir autentiškai aniems laikams, ir šviežiai dabartiniams.
Apibendrinant, klasės susitikimas buvo koncentruotas (programa užtruko apie pustrečios valandos), pasirodymai – puikiai atidirbti, o nesklandumų pavyko išvengti. Tokio neilgo susibėgimo norėtųsi tikėtis dar sykį greitu metu.
Tiesa, šaukštelis deguto statinėje vis dėlto buvo. Dėl nesusipratimo ar paprasčiausio nesusikalbėjimo, apie pirmą valandą nakties į sausakimšą klubą nebegalėjo patekti netgi tie, kurie planavo šį vakarą ir buvo pasirūpinę bilietais iš anksto. Organizatoriai kitą rytą išaušusį verbų sekmadienį, matyt, gerai išsiplakė verbomis ir žadėjo bent jau minimaliai kompensuoti patirtas neigiamas emocijas – grąžinti pinigus už bilietus nepatekusiems į vidų.
Tai tiek. Senoji mokykla. Tradicija perduodama rate.
Daugiau renginio akimirkų – galerijoje
