Šiandien kassavaitinėje rubrikoje Ketvirtadienio liaudies pasaka svečiuojasi Ezopas ir seka pasakėčią apie elnią ir vynmedį. Moralas labai ryškus ir nukreiptas prieš žmogišką ydą – nedėkingumą.
Medžiotojų sekiojamas elnias pasislėpė po vynmedžio šakomis. Medžiotojai prabėgo pro šalį, nepamatę, kur jis pasislėpė. Elnias, manydamas visą pavojų jau praėjus, pradėjo skabyti vynmedžio lapus. Medžiotojams grįžtant atgal, vienas pastebėjo, kad vynmedžio šakos kruta.
Pamanęs, kad po medžiu stovi koks nors žvėris, jis šovė ir pataikė elniui tiesiai į širdį. Nelaimingasis elnias prieš mirdamas suspėjo tiktai pasakyti: Už tai, kad naikinau savo išgelbėtojo medžio lapus, dabar pats turiu žūti!
Nedėkingumas gali būti tau pačiam pražūtingas.
Taip pat skaitykite:
Šaunuoliui ir septyniasdešimt menų per maža
Ketvirtadienio liaudies pasaka: be galo
