Mitai apie elektronines knygas

Laikas.lt

Pastarąsias keletą savaičių viešojoje erdvėje nerimsta diskusijos apie elektronines knygas. Rašytojai, leidėjai ir skaitytojai susiskirstę į kelias skirtingas stovyklas nesutaria, ar tai tinkamas skaitymui formatas ir ar reikia leisti lietuviškas elektronines knygas. Skeptiškai nusiteikusi pusė akcentuoja didelę piratavimo grėsmę, skaitymo įrenginių stoką ir brangų pagaminimą. Interneto knygyno Knygos.lt atstovai nusprendė pateikti keletą faktų, paneigiančių apie elektronines knygas vyraujančius mitus.

1. Elektroninių knygų gamyba brangiai kainuoja

Paklauskite leidėjo ar autoriaus, kodėl nėra jų knygų elektroniniu formatu. Atsakymas – neapsimoka. Paradoksas, bet pagrindinė žemų elektroninių knygų pardavimų priežastis Lietuvoje yra mažas asortimentas. Dėl to būtų galima kaltinti tiek leidėjus, tiek autorius. Šie neleidžia knygų elektroniniu formatu dėl neva didelių išleidimo ir formatavimo kaštų. Tačiau jei autorius nori pats pasidaryti elektroninę knygą, tai yra ją konvertuoti į ePub formatą, tai galima padaryti visiškai neeikvojant laiko ir tai nekainuos nei 100 litų. Galų gale visos didžiosios leidyklos turi geras maketavimo programas, kuriose galima maketą tiesiogiai išsaugoti ePub ar kitu elektroninių knygų formatu, kas vėlgi nereikalauja papildomų išlaidų.

2. Išleista elektroninė knyga iškart bus nelegaliai išplatinta

Kitas nuolat eskaluojamas mitas yra elektroninių knygų piratavimas. Daugeliui autorių ir leidėjų atrodo, kad patalpinus elektroninį savo knygos variantą jis netrukus išplis po įvairias nelegalų turinį siūlančias svetaines. Tačiau pavyzdžiai rodo ką kitą. Atliktas mažas tyrimas parodė, kad populiauriausiose Lietuvos piratinėse torrent svetainėse nėra nei vienos dabar oficialioje prekyboje esančios elektroninės knygos. Paradoksalu, bet visos ten patalpintos elektroninės knygos yra skanuoti popierinių knygų variantai pdf formatu. Interneto knygynuose, prekiaujančiose elektroninėmis knygomis, vyraujantis formatas yra ePub, kurio torrent svetainėse aptikti nepavyko. Paprastai Lietuvoje elektroninėms knygoms yra naudojama socialinė apsauga – įspaudžiamas pirkėjo vardas knygoje, todėl sunku tikėtis, kad kas nors norės piratinėje erdvėje matyti klaidžiojančią knygą su savo pavarde.

3. Elektroninių knygų pardavimai tokie maži, kad neapsimoka jų leisti

Be abejonės, Lietuvoje elektroninių knygų pardavimai dar toli gražu neprilygsta spausdintinėms, tačiau jie nuolat kyla. „Elektroninių knygų pardavimai per pastarąjį pusmetį patrigubėjo ir toliau nesiliauja kyla. Skaitytojų susidomėjimas lietuviškomis elektroninėmis knygomis taip pat auga. Pavyzdžiui, Andriaus Tapino knygos „Vilko valanda“ interneto knygyne KNYGOS.lt elektroniniu formatu yra parduota netgi daugiau nei popierinės, o šiuo metu itin populiarios Jurgos Adomo knygos „AŠ+MB=AŠ“ elektroninė versija sudaro pusę visų pardavimų.“ – teigia KNYGOS.lt elektroninių knygų projektų vadovė Daiva Raščiauskaitė.

Statistinis pirkėjas šiuo metu elektronines knygas išbando nedrąsiai ir jomis susidomi tik naujovių gurmanai, tačiau įrenginių, tinkančių skaityti elektroninėms knygoms, nuolatos daugėja ir toks skaitymo būdas populiarėja ir, žinoma, populiarės. Autoriai ir leidėjai turėtų skatinti išbandyti šią naujovę. Jei atsirastų didesnis lietuviškų elektroninių knygų pasirinkimas, skaitytojui būtų sudarytos galimybės kiekvieną knygą pasirinkti iš kelių formatų. Be abejo, jei leidyklos bando prekiauti elektroninėmis knygomis pačios, neinvestuodamos į reklamą, pardavimai, tikėtina, bus labai maži, tačiau Lietuvoje jau yra ir profesionalių elektroninių knygų pardavėjų, kurie pasirūpina tiek elektroninių knygų viešinimu, tiek visa administracija.

Progresas yra neišvengiamas ir geriau investuoti į jį nei ieškoti kelių tradicinio skaitymo skatinimui. Ateityje galimybė bet kur ir bet kada prieiti prie įvairios literatūros skaitymą paskatins pati, tik klausimas, kur Lietuvos leidėjai bus tuomet.