Laikas.lt
1869 metais Kaune, Vilijampolėje, gimė pavojingiausia Amerikos moteris. Taip amerikiečių saugumo tarnybos vadino Jungtinėse Valstijose anarchizmo ikona tapusią Emmą Goldman (1869–1940). Keturis kartus suimta ir kalinta JAV kalėjimuose, kartą ištremta iš šios šalies, ji nesiliovė drąsiai kovoti už engiamųjų – darbininkų, moterų, kareivių, prostitučių, homoseksualų – teises ir sugadino daug kraujo valdžios vyrams. E. Goldman veikla padarė lemiamą įtaką XX a. pirmosios pusės anarchizmo ir feminizmo plėtrai.
„Emma Goldman – aistringa ir drąsi žmogaus laisvės šauklė. Pasisakė už moters, kaip asmenybės, savivoką ir saviraišką. Už moterų politines teises, ekonominį savarankiškumą, lyčių lygybę, lytinių mažumų teises ir moters vaisingumo kontrolę. Kaip feminisčių pramotė, aktuali iki šiol“, – sako Marija Aušrinė Pavilionienė.
„Kitų knygų“ leidyklos išleista pirmoji E. Goldman knyga „Anarchizmas ir kitos esė“ iki šiol laikoma socialinės kritikos klasika. Prieš šimtmetį parašyti tekstai stulbina plačiu akiračiu ir užkrečia idealizmu. E. Goldman ateities vizijoje individui nebereikės valdžios, kalėjimai nežlugdys žmonių, moterys nebebus antrarūšės, menas sieks radikalumo, alternatyvus švietimas taps vertybe, o meilei nebereikės santuokos. Ši knyga paneigia daugybę su anarchizmu siejamų prietarų ir atiduoda duoklę legendinei litvakų kilmės asmenybei.
„Rusijos tironiška valstybė ir despotiška politika paradoksaliai pasitarnavo pasauliui tuo, kad pagimdė garsiausius XIX a. antrosios pusės ir XX a. pradžios maištininkus ir individualios laisvės gynėjus Europoje ir pasaulyje. Ši Goldman eseistikos rinktinė yra prasmingas Lietuvos pagimdytos, bet Rusijos imperijos politikos subrandintos mąstytojos minties istorijos ir įtakos ženklas“, – pastebi Leonidas Donskis.
E. Goldman buvo ne tik viena geriausių JAV oratorių, bet ir talentinga rašytoja. 12 knygoje pateiktų jos esė pasižymi itin turtinga, vaizdinga ir šmaikščia kalba. Ji tarsi pranašė skelbia varguoliams, jog ateina nauja karalystė, o brėkštančią žmonijos aušrą – lygybę, brolybę ir laisvę – vaizduoja įtaigiai tarsi geniali menininkė.
Knyga prasideda 1910 m. anarchisto Hippolyte’o Havelo parašytu E. Goldman boigrafijos eskizu, o baigiasi istorikės Ugnės Marijos Andrijauskaitės „Post Scriptum“, kurioje iš istorinės perspektyvos apžvelgiama anarchistinės filosofijos sklaida Lietuvoje ir JAV išeivijoje.
Knygos vertėja Lina Žigelytė įsitikinusi, kad knyga neprarado aktualumo iki šiol. „Ši knyga įvardija dabartinę situaciją Lietuvoje. Atrodo, tarsi šios knygos tekstai būtų parašyti šiandien ir mes juos matytume „Delfi.lt“ „Nuomonių ringe“, ypač turėdami omenyje šiuo metu Lietuvoje vykstančius debatus dėl abortų draudimo, dėl vadinamosios „homoseksualumo propagandos“, dėl smurto šeimose. Daugybė šitų dalykų, kurie vadinami kova už „doresnę ir moralesnę Lietuvą“, beveik pažodžiui iliustruoja tą atmosferą, kurioje prieš šimtą metų gyveno E. Goldman“, – sako knygos vertėja.
Norėdami laimėti knygą dalyvaukite konkurse.
