Ar neištikimybė gali būti priimtina?

Asvyras.lt

Ar esate patyrę neištikimybę? Ar kada nors buvot neištikimas(-ma) savo partneriui? Aš buvau abejose barikadų pusėse ir įsitikinau, kad nei viena iš jų nėra geresnė, tačiau yra prieštaringų nuomonių, neva neištikimybė gali būti naudinga santykiams. Kuriai nuomonei pritari tu? Pažvelkime iš abiejų pusių…

Pasidalinsiu savo požiūriu, nuomone, kad neištikimybė – tai visa griaunanti pabaisa. Ji sugriauna ryšius, draugystę, romantinius santykius, pasitikėjimą ir bet kokius sąžiningumo ir atvirumo pamatus, ant kurių laikosi tavo santykiai. Nepriklausomai nuo scenarijaus, bent vienas asmuo, įsipainiojęs į neištikimybę, lengvai „išprotėja“ nuo įvykių virtinės… Jeigu tu esi blogasis partneris ir tavyje yra bent kažkiek žmogiškumo (o ne vien gyvuliškas instinktas), tave pamažu grauš sąžinės kirminėlis, per kurį gyvenime susidursi su didelėm problemom (ne tik asmeninėj erdvėj). Iš kitos pusės, jeigu būsi „nukentėjusysis“, tu patirsi nereikalingą galvos skausmų ir nusivylimų naštą.

Žvelgiant iš šios pusės, neištikimybė niekada negali būti priimtina. Jeigu užmezgei įpareigojančius santykius su vienu žmogumi ir užsiėmei bet kokios rūšies seksu su kitu, žmogau, buvai neištikimas. Atminkite, kad įsipareigojimai netaikomi tik tada, kai tau yra patogu. Nesvarbu kokia situacija ir kokie žmonės joje dalyvauja! Nėra jokių pasiteisinimų jeigu nusprendei būti neištikimas!
Nepatinka – palik ramybėje!

Neištikimieji ir neištikimosios ieško seksualinio pasitenkinimo už santykių ribos, nes jie yra nepatenkinti dabartine situacija. Koks sprendimas? Ką daryti, jeigu esat nepatenkinti santykiais? Užbaikite juos! Nutraukite! Gana… Tai gali būti sudėtinga – staiga nutraukti santykiu su partneriu, su kuriuo buvote kartu gan ilgai, tačiau galiu jus patikinti, kad tai bus kur kas lengviau nei bandyti aiškinti priežastis, dėl kurių buvai neištikimas. Užbaigdami santykius prieš keliaudami į kito žmogaus glėbį, apsisaugosite nuo potencialios fizinės ir emocinės žalos, kurią jums gali padaryti partneris, sužinojęs „smagią“ naujieną.

Kai užpuola ekstremalios, tiksliau, neigiamos emocijos, žmonės dažnai nežino kaip reaguoti ir pasitelkia pyktį kaip atsaką į kančią ir nestabilumą. Jeigu tu būni šalia, kai tavo partneris sužino tai, ką esi prisidirbęs, arba kai kažkas kitas papasakoja jam apie tavo kvailystes, geriau būk pasiruošęs viskam.

Apart to, kad visiškai sugriaunamas ryšys tarp esamų partnerių, neištikimybėje dalyvauja ir kiti žmonės, su kuriai ryšys yra praktiškai taip pat pasmerktas žlugti. Kai kažkas būna neištikimas, ne vien aitros objektas būna įtrauktas, bet ir tie, kas žino, kas nutiko, taip pat atsiduria blogoje situacijoje. Kitas neištikimybės dalyvis automatiškai būna kaltas, jeigu žino, kad partneris turi antrą pusę, tačiau vis vien nusprendžia užsiimti seksu.. Nieko nepaisydamas…

Neištikimybė – tai viena didelė pistsmegduobė. Jis daužo širdis, ji pažadina neįsivaizduojamą kaltės pojūtį, ji griauna draugystę ir už ją neatleidžiama. Vis dar skamba patraukliai? Jeigu esi akmeninė siena, pažvelkime į neištikimybę iš kitos pusės.

Tiek moterys, tiek vyrai iš mano aplinkos bando ginčytis, kad neištikimybė – naudinga santykiams, ji padeda išsaugoti aistrą, troškimą. Kalbam apie vienkartinius nuotykius. Mes žinome, kad labai sudėtinga suteikti žmogui antrą šansą, tačiau šie šansai egzistuoja. Kai vienas būna neištikimas, visuomet padaroma žala, tačiau ją galima kompensuoti, žaizdas galima užlopyti. Tais atvejais, kai nukentėjusysis sutinka priimti savo arba nusidėjusio partnerio argumentus dėl atleidimo, neištikimybė gali turėti ir stiprinamąjį efektą.

Turint omenyje, kad nusidėjėlis nekartos klaidos ir nesiims įrodyti teiginio „kur vienas kartas – ten ir du“, jo (arba jos) klaida turi potencialo sustiprinti poros tarpusavio ryšį. Kartais (pabrėžiu: KARTAIS), kai įvyksta neištikimybės aktas, žmogų puola kaltės jausmas, tuo tarpu auką – nusivylimas ir beviltiškumas.

Ši emocijų betvarkė suartina porą, parodo, kad (nepaisant neištikimybės ) jie yra reikalingi vienas kitam. Galima būtų sakyti, kad neištikimybė gali turėti teigiamą poveikį, tačiau tik tuo atveju, jeigu sugebate atleisti tiek sau, tiek kitam, o tai praktiškai neįmanoma.

Ką Jūs manote apie neištikimybę? Ar ją įmanoma užmiršti ir atleisti? Ar ji gali būti priimtina vienomis aplinkybėmis ir nepriimtina – kitomis? Kad ir kokią nuomonę šia tema turit – tai jūsų teisė, tačiau ne faktas, kad jai pritars jūsų partneris.

Atminkit, kad santykiai – tai pasitikėjimu paremta draugystė. Nėra pasitikėjimo – nėra santykių. Atleisti galima, atleisti reikia, bet patikėti per naują – praktiškai neįmanoma, tad galvokit, ką darot!

Merginos, ypač jaunutės, turėkit omeny, kad apsvaigus nuo alkoholio ir pasidavus aistrai – tai ne „nesiskaito“, o sunkinanti aplinkybė! Nepasiduokit draugių įtakai, nes jos dažnai sako: „Manai, kad jis šventas? Vyrams galima, o mums ne? Eik! Matai kaip jis į tave žiūri!?“, tačiau po to jos ir būna tos, kurios „žvakutę laikė“ ir viską „netyčia“ vyrui papasakojo.

Žodžiu, būkit ištikimi ir ištikimos sau, savo principams, nes visi mes žinome, kas yra gerai ir ko daryti nereikia! Tuomet ir santykiai bus geri!