Laikas.lt
Muzikos ir pramogų festivalyje „Galapagai“, kuris vyks rugpjūčio 2-3 dienomis, šiemet pirmą kartą lankytojų lauks naktinė kino programa. Kino studija „Just a Moment“ pristatys vienus įdomiausių paskutinio penkmečio dokumentinius filmus, kalbančius apie atvirai rodomą arba savaip maskuojamą laisvės dvasią. Nutilus muzikiniams pasirodymams prie didelio ekrano Zaraso saloje kvies tokie filmai, kaip „Tėvas“, „Igruški“, „Kaip mes žaidėme revoliuciją“, „Man klinikinė depresija ir aš siurbiu žolę“, „Baras“.
„Jeigu mūsų kino studijos filmus reiktų prilyginti kokiam nors muzikos stiliui – tai turbūt būtų rokas. Šie filmai yra autoriniai, gyvi, kalbantys apie įdomių žmonių kūrybą, gyvenimo skonį ir laisvės jausmo paieškas. Manau, kad ši programa puikiai papildys „Galapagų“ festivalį, o filmai suras ryšį su festivalio lankytojais“, – teigia kino programą „Galapagams“ ruošiančios kino studijos „Just a Moment“ prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.
Pagarba revoliuciją kėlusiai muzikai bus atiduota G. Žickytės filmu „Kaip mes žaidėme revoliuciją“. Devintojo dešimtmečio viduryje karnavalo metu juokais atsiradusi roko grupė „Antis“, kurdama agresyvią sovietinio gyvenimo karikatūrą, nejučiomis tapo ryškiausia Dainuojančios Revoliucijos vėliavneše Lietuvoje.
Ekranuose taip pat bus demonstruojamas mažai kam matytas G. Žickytės filmas „Baras“, pristatantis kino avangardistą, anarchistinės muzikos grupės „Ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu“ lyderį, Vilniaus senamiesčio gyventoją Artūrą Barysą -Barą. Viena ryškiausių Sovietinės Lietuvos pogrindžio asmenybių sugebėjo deklaruoti laisvę net ir tuomet, kai ji buvo labiausiai varžoma. Tačiau atėjus „tikrai laisvei“ jis nebemokėjo prisitaikyti. Nes laisvė visada priešinasi bet kokiai sistemai. Praėjus penkeriems metams po Baro mirties, filme susitinka jo draugai ir bando surasti atsakymą į klausimą, kas buvo Baras ir kaip pasikeitė jo miestas be jo.
M. Vildžiūno filmas „Šarka“ Zaraso ežero saloje pristatys Beną Šarką – avangardistą, kūrėją, žmogų, paukštį. Paskutinėje Beno Šarkos parodoje – išmesti jūros daiktai, virtę „paukščiais, kurie lesa jums akis“.
Linos Lužytės filmas „Igruški“ žaismingai atvaizduos paprastų Žlobino miesto Baltarusijoje gyventojų istorijas. Visi jie gamina žaislus, juos parduoda, šnekasi, išgerinėja, vėl gamina žaislus, dainuoja, pykstasi ir vėl gamina žaislus.
Tarptautiniuose kino festivaliuose apdovanojimus renkantis režisieriaus M. Sargsyano filmas „Tėvas“ pasakos apie Vidą Zenoną Antonovą, kuris iš valstybinių įstaigų pavogė apie milijoną rublių, pagrobė keleivinį lėktuvą, kad pabėgtų į Afriką ir atsėdėjo 20 metų penkiolikoje kalėjimų. Dabar jis 71 metų, turi 10 vaikų, 2 anūkus ir naujagimį sūnų. Tai dokumentinis filmas apie buvusio kalinio vertybes, apie žmogų, metusį iššūkį laikui ir likimui.
„Galapagų“ kino seansuose taip pat bus galima išvysti Roko Eltermano filmus „Man klinikinė depresija ir aš siurbiu žolę“ ir „Paskutinė medaus mėnesio diena“ bei Andriaus Blaževičiaus filmą „Tremtinės istorija, kurią išvežė pats tėvas“.
Pirmąjį rugpjūčio savaitgalį vyksiančiame festivalyje „Galapagai“ šiemet koncertuos elektroninio roko reiveriai – britai „Hadouken!“, laisvės akordais griaudės „Clawfinger“, „Lyapis Trubetskoy“, „G&G Sindikatas“, „Antis“, „Instrumenti“, „Golden Parazyth“, „Bix“ ir kelios dešimtys kitų atlikėjų iš skirtingų šalių.
