Jauna ir pripažinta dizainerė apie gyvūnų neskriaudžiančią madą (foto)

Laikas.lt
Tomo Kapočiaus ir Jovitos Zavišiūtės nuotr.

Liepos pradžioje Liucija Domkutė, nurungusi daugiau nei 20 pretendentų, tapo „Jaunojo dizainerio prizo 2013” laimėtoja mados kategorijoje. Vilniaus dailės akademijos Kostiumo dizaino katedros bakalaurei sėkmę atnešė „Scala“ (liet. žvynelis) pavadinta kolekcija, išsiskirianti inovatyviu „žvynuotu“ trikotažiniu audiniu. Apie prizo vertą kolekcijos idėją ir dizainerės planus paklausėme pačios Liucijos Domkutės.

Kokiomis aplinkybėmis gimė šios kolekcijos idėja?

Ji negimė per vieną vakarą, tai yra kruopščių tyrimų, eksperimentų ir pastebėjimų rezultatas. Kolekcijos koncepciją išgryninau per gerą mėnesį, kuomet susidėliojau aiškią problematiką, uždavinius ir tikslus. Gyvatės motyvas mano kūryboje buvo ne naujiena – jaučiu asmeninę simpatiją šio padaro išoriniam grožiui bei turtingam kultūriniam ir kontraversiškam istoriniam kontekstui. Ieškodama vis daugiau informacijos apie šį roplį, „Peta“ tinklapyje atradau informacijos, video filmų apie galimą kai kurių populiacijų išnykimą dėl mados industrijos užgaidų, taip pat agitacinių pasisakymų už roplių teises. Tai mane smarkiai inspiravo sukurti kolekciją vardan aukštesnio tikslo – aplinkosaugos ir gyvybės išsaugojimo.

Ar šios kolekcijos koncepciją labiau nulėmė požiūris į gyvūnų apsaugą ar vis dėl to technologinės galimybės?

Vertinčiau šiuos du aspektus lygiavertiškai, nes vienas be kito jie netenka esminės kolekcijos reikšmės – idėja + inovacija. Inspiruota aplinkosauginės problemos, atlikau eksperimentinius ieškojimus, kurių metu sukūriau audinį – pakaitalą.

Gal galėtumėt paaiškinti, kodėl kolekcijai svarbūs šie du – idėja+inovacija – atributai? 

Daugelis šiuolaikinių mados dizainerių, kurdami naują produktą, ieško įdomių sprendimo būdų. Inovacijos dažnai tampa būdu, leidžiančiu įgyvendinti, išreikšti idėją. Mano drabužių kūrybos procesas taip pat dažnai būna susijęs su inovacijomis, eksperimentiniais ieškojimais. Tai įvardinčiau kaip savo kūrybos kelią. Tačiau tai nėra visų dizainerių kolekcijų kūrybos principas, kiti yra vertinami už įdomias konstrukcijas, raštų vartojimo subtilybes ir šiems dizaineriams inovacijos nėra varomoji idėja, o tik pagalbinis instrumentas.

Ar pati griežtai laikotės gyvūnų apsaugos principų – nedėvite drabužių iš kailių, odos ir pan. Jei taip, kada ir kaip įvyko toks apsisprendimas?

Besidomėdama inovacijomis ir eksperimentuodama su audiniais, pamačiau begalę natūralios odos pakaitalų variantų. Tai man smarkiai imponavo, nes leidžia po truputį atsisakyti tikros odos gaminių. Audinių gamybos inovacijos yra smarkiai pažengusios, dėl to manau, jog ateityje nebeatskirsime tikros odos nuo pagamintos, pasitelkiant įvairias technologijas, ir netgi sulauksime įdomesnių variacijų! Taigi tikiuosi, kad technologijos apsaugos gyvūnus nuo mados sekėjų.

Ar buvo pasiūlymų įsigyti šios kolekcijos modelių? Ar matote šią kolekciją masinėje gamyboje, ar tik kaip vienetinius modelius?

Kolekcijos pagrindinis audinys su lazeriu karpytais žvyneliais susilaukė daug dėmesio – dažniausiai dėl individualios suknelių, palaidinių gamybos teiraujasi privatūs asmenys. Tai yra galimas variantas, kadangi sukurtas audinys yra visiškai praktiškas nešiojimui.

Beje, ar tai pirmas jūsų kaip mados dizainerės įvertinimas? 

Turbūt pirmas mano, kaip mados dizainerės, įvertinimas buvo konkurse „Krištolinė adata 2008”, kuriame užėmiau trečią vietą. Tai buvo viena iš paskatų patikėti savo jėgomis ir imtis dizaino profesionaliame lygmenyje. Bet didžiausiu laimėjimu įvardinčiau gautą galimybę pagal “Erasmus” programą 2012 m. pavasario semestrą studijuoti Paryžiaus mados mokykloje „Ecole Duperre“. Joje gimė aistra individualaus audinio gamybai, kas turėjo įtakos ir mano bakalaurinės kolekcijos „Scala“ išraiškai.

Kokie jūsų karjeros planai? 

Per vasarą dirbsiu gerai vilniečiams žinomoje parduotuvėje „V2 Concept Store“. Taip pat planuoju tęsti savo eksperimentinės kolekcijos “Scala” idėją ir sukurti dar daugiau naujų audinių, modelių. Siekiu giliau ištyrinėti roplių gyvensenos ypatumus ir juos pritaikyti kuriant darbužius, jų konstrukcijas.

Tuo pačiu metu plečiu savo kūrybos klientų ratą ir turiu artimiausios pret-a-porter kolekcijos viziją.

Apskritai gyvenime nesu linkusi sustoti ir manau, jog po metų norėčiau savo jėgas išbandyti studijuodama ar stažuodamasi užsienyje.

Jei ne paslaptis, kaip panaudosite gautą 4000 Lt prizą? 

„Scala“ kolekcijos idėją planuoju tęsti magistro studijų metu – kursiu naujus modelius, inovatyvius audinius. Į visą tai ir bus investuotas mano piniginis prizas.

Pabaigai išduokite, kokios mados dizaino ikonos jus žavi? 

Pavyzdžiui, pagrindinio „Givenchy“ mados namų dizainerio Riccardo Tisci kūryba. Mane žavi jo sugebėjimas laviruoti tarp glamūro ir gotiško, tamsaus stiliaus – gal visa tai dėl to, jog tai yra artima ir mano kūrybai. Taip pat mane imponoja blogo „I Love Aesthetics“ įkūrėjos stilius ir „švarių“ idėjų pateikimas. Tai bene vienintelis mados blogas, kurį nuolatos seku.

„Jaunojo dizainerio prizu 2013” apdovanotą Liucijos Domkutės kolekciją „Scala“ galima pamatyti iki rugpjūčio 3 d. veiksiančioje konkurso parodoje, Vilniaus dailės akademijos ekspozicijų salėje TITANIKAS (Maironio g. 3.).