Laikas.lt
Dovilė Raustytė
Kadaise, prieš 7 metus, kovo 18 d., važiuojant taksi į „Depeche Mode“ koncertą „Siemens“ arenoje teko šauti šampaną, norint nuplauti pro visas ertmes besiveržiantį jaudulį. Praėjusį šeštadienį ne vieną alaus grupės gerbėjai galėjo užsisakyti netgi dviejuose koncerto preparčiuose, vėliau per porą valandų trunkantį koncertą ir netgi jo oficialiame afteryje. Jei kiekvienam apsilankiusiam koncerte tektų po bokalą, tai 0,5 litro reikėtų dauginti iš daugiau nei 30 tūkstančių.
Taip, Tauro kalną ir Vingio parko prieigas nugulę juodi žmonės liudijo, kad depešistai gyvuoja iki šiol, tik kitokia, ramesne forma. Renginyje buvo galima sutikti ne vieną metalistą ar metalo muzikos gerbėją. Vargu, ar tai būtų įvykę prieš maždaug 20 metų, kuomet tarp jų ir depešų gerbėjų virdavo (netgi) kruvinos kovos.
Viena grupė, sugebanti sukurti subkultūrą, tiksliau įkvėpti savo gerbėjus, tai padaryti, – pats tikriausias fenomenas. Kaip ir, pavyzdžiui, „užpatentuoti“, ne tik moteris iš proto vedantys Davido Gahano judesiai. Jiems prilyginti galėtume nebent Michaelo Jacksono palikimą – „Mėnulio eiseną“. Vietomis, į klykiančią minią nukreiptas linguojantis D. Gahano užpakaliukas priminė labiau „robotukų armijai“, o ne legendinės grupės lyderiui būdingą šokį. Tačiau, pasąmonė supranta, kad tai legenda ir imi šaukti drauge su kitais.
Įsivaizduokime, kad Kurtas Cobainas tądien būtų atsijungęs nuo narkotikų ar alkoholio anksčiau, nei paleidęs sau kulką į smilkinį, arba, dabar 70-metis, Jamesas Morrisonas būtų pradėjęs sveiką gyvenimo būdą prieš lemiamą perdozavimą. „Nirvana“ ir „The Doors“ surengia koncertus Vilniaus Vingio parke, ir gal nebe po pirmąjį kartą. Utopija. Narkotikai D. Gahaną iš muzikinio pasaulio galėjo atimti lygiai taip pat, kaip ir kitus, pavyzdžiui, klubo „27“ narius. Martinas Gore’as, kas buvo akivaizdu ir per koncertą, grupės tikrai nebūtų ištempęs. Kai koncerto metu suvoki tokius dalykus, pradedi įvertinti, kokiame svarbiame įvykyje dalyvauji, ir nebesikabinėji prie smulkmenų, o naujausio albumo „Delta Machine“ ir, žinoma, pagrindines šio turo dainas praleidi be priekaištų, nes žinai, kad tuoj bus sugrota ir kažkas iš senųjų, pasaulinei šlovei grupę pasmerkusių dainų. „Enjoy The Silence“, „Personal Jesus“, netgi „Just Can’t Get Enough“(šios dainos gerbėjams rekomenduoju 2001 m. britų filmą „Me Without You“), ir daugelis kitų hitų pakėlė dešimtis tūkstančių rankų vienam judesiui, o Davido Gahano pasitenkinimas, stebint tai atrėmus galvą į atloštas rankas, tikėtina, tąsyk buvo nuoširdus.
Kaip A. Mamontovo žilstantis ežys, taip ir D. Gahano ar M. Gore’o raukšlės primena, kad laikas bėga, kad ir kaip tu jį ignoruotum. Apsidairius Vingio parke supranti, kad aplink ne tik buvusių depešistų vaikai, bet ir jų vaikai… Koncerto dieną Egidijus Dragūnas užsirašė ant savo FB sienos, jo sūnui vardas Deividas buvo duotas ne šiaip sau. Labai tikėtina, toks originalus per beveik 30 grupės gyvavimo metų buvo ne vienas tūkstantis gerbėjų. Taigi iš kartos į kartą, daugybę muzikantų ir su muzika, apart jos klausymo, nesusijusius žmones įkvėpęs „Depeche Mode“ fenomenas, ko gero, jau niekada nebeišnyks. Minėtieji K. Cobainas ar J. Morissonas nebeturėjo galimybės išleisti prastesnių įrašų. Depešų šis dėsningumas neaplenkė. Tačiau naujais gerbėjais pasipildančios gretos leidžia toliau žavėtis „Depeche Mode“ nebe tik kaip grupe, bet ir kaip reiškiniu.
Mūsų šalies koncertų organizatoriai suprato, kaip smarkiai baltarusų entuziazmas groti ir klausytis grojančiųjų veržiasi per geležines šalies sienas. „Depeche Mode“ suprato, kad Baltijos šalys masiškai klausys jų negerėjančių įrašų ir pirks į jiems skirtus turus brangius bilietus. Grupė grįžta kovo 2 d. Tiesa, į Ryga. Bet, ko gero, nesuklysime galvodami, kad grupei Baltijos šalių regionas lygus vienai valstybei, kurioje jie turi daug gerbėjų…
