Užmigusi ant laurų „Satta Outside 2013“ (papildyta nuotraukų galerija)

Laikas.lt
Erika Vyšniauskaitė
[-[0]-]

Lietuvių išmintis byloja: „Jei lyja – žinok, kad savaitgalis.“ Lietuvoje lyja ne tik lašais iš dangaus, bet ir festivaliais. Rugpjūčio 8–11 d., šįkart į greta Latvijos sienos esančią Būtingę jau septintąjį kartą pakvietė elektroninės muzikos festivalis „Satta Outside 2013“. Savo lankytoją per tiek sezonų atradusi ir užsiauginusi „Satta“ žadėjo daug, bet šiemet pagalius į ratus kaišiojo ne tik nenusisekęs oras.

ir Erikos Vyšniauskaitės nuotr.

Lietuvių išmintis byloja: „Jei lyja – žinok, kad savaitgalis.“ Lietuvoje lyja ne tik lašais iš dangaus, bet ir festivaliais. Rugpjūčio 8–11 d., šįkart į greta Latvijos sienos esančią Būtingę jau septintąjį kartą pakvietė elektroninės muzikos festivalis „Satta Outside 2013“. Savo lankytoją per tiek sezonų atradusi ir užsiauginusi „Satta“ žadėjo daug, bet šiemet pagalius į ratus kaišiojo ne tik nenusisekęs oras.

Muzika. Šiais metais „Satta Outside 2013“ žadėjo būti įspūdinga: 7 scenų programa, kurioje – net 135 atlikėjai. Kalbant apie muziką (o dėl jos ir susirenka dauguma festivaliautojų) – viskas savo vietose. Beveik. Taip laukta paplūdimio scena užklupus lietui buvo iškraustyta nuo smėlėto pajūrio, vienas kitas skambiai reklamuotas atlikėjas taip ir neatvyko, tačiau susirinkusieji su džiaugsmu tenkinosi „Sattos“ programa. Vienos scenos buvo sausakimšos žiūrovų, kitose stoviniavo viena kita grupelė melomanų.

Vizualizacijos. Spausti dešinę reikėtų tiems, kas dirbo su festivalio stage‘ų apšvietimu – padirbėta puikiai. Deja, teptuku pamosikuoti buvo galima ir nuoširdžiau. Jei pernai „Satta“ stebino įvairiausiais meniniais sprendimais, scenų apipavidalinimu, įmantriais zonų užrašais, šįkart to nebuvo – atskirų komplimentų verti tik vartai į paplūdimį, virtę spalvinga instaliacija. Akį traukė ir mini kino teatras. Bendrą festivalio vaizdą gadino kiekviename kampe matomi „Kalnapilio“ skėčiai. Net skoningai apipavidalintos maisto palapinės paskendo toje skėčių žalumoje. Jaukiai atrodė šieno kitkos, ant kurių (kai nelijo) buvo galima smagiai ilsėtis, ir aplinkui išdėstytos, šiuo metu ant bangos esančios, medinės paletės, virtusios stalais ar gultais.

Užsiėmimai. Be muzikos melomanai dar galėjo džiaugtis kopinėjimu specialia siena, žiūrėti kino filmus, susipažinti su studijų ir darbo galimybėmis Europoje, dalyvauti įvairiose meninėse dirbtuvėse, sporto varžybose, diskusijose. Čia veikė jaunų dizainerių kūrinių turgelis, buvo galima pasigaminti savo marškinėlius ar tiesiog įsigyti naujus.

Švara. Perskaičius atsiliepimus internete vien apie „Satta Outside 2013“ tualetus ir dušus būtų galima parašyti poemą. Ir vienų, ir kitų buvo mažai. Ir vieni, ir kiti – tvarkomi per retai. Nors organizatoriai deklaruoja, kad buvo 70 biotualetų, susirinkusieji suskaičiuoja vos 30. Dušų – 5. Tuo tarpu lankytojų – apie 7 000. Situacija čia buvo prasta tiems, kurie pirko bilietus. VIP kempingo gyventojai didesnių nusiskundimų neturėjo.

Kainos. Kavos esame gėrę bene visi ir bene visur. Kai už kavos puodelį, pavyzdžiui, Stokholmo oro uoste tenka pakloti 15 litų, sukandęs dantis svarstai, ar tau jos labai reikia, ir kaltini aukštą šalies ekonomikos lygį, tačiau atsikėlęs ryte lietuviškame festivalyje tikrai nenudžiungi supratęs, jog mažytis kavos puodelis tau atsieis 2 žetonus (6 Lt), o didelis – 3 žetonus (9 Lt)! Porcija karšto maisto – taip pat 4–6 žetonai, vadinasi – 12–18 Lt. Ganėtinai ištaigingos kainos, turint omenyje, kad porcijos nedidelės, o valgai ne restorane sostinės centre.

Žetonai. „Satta Outside 2013“ žadėjo būti nepaprasta. Nepaprasčiausia čia turbūt buvo valiuta. Litais neatsiskaitysi – tenka keistis žetonus. Žetonus gali pirkti tik po 10, vadinasi mažiausiai 30 Lt. Fancy!

Apsauga ir eismas. Daromas kratas buvo galima matyti dar toli gražu nepatekus į festivalio teritoriją. Prie įėjimo apsaugos darbuotojai buvo malonūs ir paslaugūs. Teritorijos viduje uniformuoti vyrukai atidžiai tikrino tik apyrankes, o tai, kas nešama kuprinėse ir krepšiuose – dažniausiai jų nesudomindavo. Ir ačiū Dievui, nes tris dienas gerti vieną vienintelę organizatorių siūlomo alaus rūšį, kuri, beje buvo gerokai išsigaravusi, nedidelis džiaugsmas. Įdomiausia tai, kad VIP kempingas buvo aptvertas tik iš festivalio teritorijos pusės – o iš laukų galėjo ateiti, kas tik panorėjo. Apsauga stovėjo tik vienoje vietoje, kai įeiti į VIP palapines ir pasiimti, ko širdis geidžia, buvo galima bent per tris nesaugomus įėjimus. Tiems, kas su krūva daiktų (palapinėmis, miegmaišiais, čiužiniais, maistu) nenorėjo pėdinti 2,5 km nuo stovėjimo aikštelės, buvo siūloma naudotis mikroautobusiukais. Jų keliems tūkstančiams „sattanautojų“ buvo skirta vos pora (kiekviename – 8 sėdimos vietos)… O eismas į festivalio teritoriją sunkiai vyko dviem kryptimis – kelias tiesiog tam buvo per siauras. Teko girdėti, kad nors oficiali festivalio pabaiga buvo sekmadienį 19 val., eismas prie festivalio išvažiavimo nebebuvo reguliuojamas jau nuo 16 val.

Orai. Nepasisekė. Tiesiog festivaliai Lietuvoje vyksta savaitgaliais, kuomet – lyja. Lijo ir „Sattoje“. Lijo smarkiai. Šeštadienį – nuo pat ryto iki 20 val. vakaro, tačiau festivalininkai, meldę saulės, buvo išklausyti. Šeštadienio vakarą buvo galima stebėti vieną nuostabiausių saulėlydžių, nudažiusių jūrą oranžinėmis, geltonomis ir violetinėmis liepsnomis, žaisti tinklinį, mėgautis paplūdimiu, o sutemus – stebėti nuostabų rugpjūčio dangų su krentančiomis žvaigždėmis. Džiaugsmą dovanojo ir sekmadienio rytas, sutraukęs melomanus į paplūdimį pusryčiauti ir kaip mat juos iš ten išvijęs, – su žaibais ir lietumi.

Maloniai kviečiame užsukti į [-[2]-] ir Erikos Vyšniauskaitės fotogaleriją.