Kaip nesusipykti per atostogas

Darnipora.lt

Tik jūs du ir de­šim­tys ki­lo­me­trų smė­lė­tų pa­plū­di­mių prie žyd­ros jū­ros… Apie ro­man­tiš­kas at­os­to­gas dau­ge­lis po­rų sva­jo­ja iš­ti­sus me­tus, ta­čiau kai joms at­ei­na lai­kas, kar­tais ne vis­kas vyks­ta taip, kaip ti­kė­jo­tės.

Rim­tų pa­žin­čių sve­tai­nė Dar­ni­Po­ra.lt pa­ta­ria, ką da­ry­ti, kad per at­os­to­gas ne­si­pyk­tu­mė­te ir grįž­tu­mė­te ne tik pa­il­sė­ję, bet ir dar la­biau vie­nas ki­tą įsi­my­lė­ję.

1. Dar prieš iš­vyk­da­mi ap­tar­ki­te, ko ti­ki­tės iš šių at­os­to­gų. Tai pa­da­ry­ti la­bai svar­bu to­dėl, kad kiek­vie­nas iš jū­sų ži­no­tų, ko ki­tas ti­ki­si iš šių at­os­to­gų, ir kad ga­liau­siai nė vie­nas ne­lik­tu­mė­te nu­si­vy­lęs. Pa­vyz­džiui, jūs ti­ki­tės per at­os­to­gas kuo dau­giau ap­lan­ky­ti, pa­ke­liau­ti po kal­nus ar ap­žiū­rė­ti vie­ti­nes įžy­my­bes, o jū­sų an­tro­ji pu­sė sva­jo­ja tik apie de­gi­ni­mą­si pa­plū­di­my­je. Jei skir­tin­gus lū­kes­čius iš­siaiš­kin­si­te jau nu­vy­kę, grei­čiau­siai kils ne vie­nas konf­lik­tas ir at­os­to­gos ap­kars jums abiem. To­dėl dar prieš ap­sisp­ręs­da­mi, kur at­os­to­gau­si­te, ap­tar­ki­te, ko­kių at­os­to­gų no­rė­tu­mė­te. Jei jū­sų no­rai la­bai skir­tin­gi, iš anks­to ras­ki­te komp­ro­mi­są.

2. Die­not­var­kę pla­nuo­ki­te iš anks­to. Jei no­ri­te tu­rė­ti ne­pa­mirš­ta­mas at­os­to­gas, su­sip­la­nuo­ki­te at­os­to­gų die­not­var­kę iš anks­to. Ži­no­ma, tai da­ry­ki­te kar­tu su my­li­muo­ju ar my­li­mą­ja. Su­pla­nuo­ki­te vis­ką iki smulk­me­nų – ką ku­rią die­ną veik­si­te, kur ka­da ei­si­te, ką pa­ma­ty­si­te, ka­da ir kiek lai­ko pra­lei­si­te pa­plū­di­my­je, ka­da ei­si­te ap­si­pirk­ti, ir pa­na­šiai. Tai pa­dės jums kiek­vie­ną die­ną iš­veng­ti klau­si­mo „tai ką veik­si­me šian­dien?“ ir ne­su­si­pyk­ti, jei jū­sų no­rai ne­su­taps. Ta­čiau la­bai svar­bu bū­ti lanks­tiems ir, at­si­ra­dus ga­li­my­bei iš­ban­dy­ti nau­jas pra­mo­gas, ne­si­jau­din­ti dėl to, kad pa­kei­tė­te sa­vo pla­nus. Taip pat į sa­vo pla­ną įtrau­ki­te va­lan­das, kai nie­ko ne­veik­si­te – at­os­to­gos ir yra skir­tos tam, kad at­si­pa­lai­duo­tu­mė­te ir kar­tais tie­siog pa­sig­ro­žė­tu­mė­te ap­lin­ka.

3. Iš­mo­ki­te at­si­pa­lai­duo­ti. Jei su my­li­muo­ju ar my­li­mą­ja no­ri­te pra­leis­ti pa­čias ro­man­tiš­kiau­sias at­os­to­gas gy­ve­ni­me, tu­ri­te mo­kė­ti at­si­pa­lai­duo­ti vi­su kū­nu, pro­tu ir sie­la. Kad jums tai pa­vyk­tų pa­da­ry­ti leng­viau, pir­miau­sia pa­li­ki­te sa­vo te­le­fo­ną ir ne­šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį vieš­bu­čio kam­ba­ry­je ir pa­mirš­ki­te, kad šiuos daik­tus at­si­ve­žė­te. Pa­ti­kė­ki­te, nie­ko ne­nu­tiks, jei ke­lias die­nas ne­pers­kai­ty­si­te nau­jie­nų in­ter­ne­te. Jei to ne­pa­da­ry­si­te, jū­sų par­tne­ris ga­li bū­ti ti­krai su­ir­zęs, kad dau­giau­sia dė­me­sio ski­ria­te ne jam, o mo­der­nio­sioms tech­no­lo­gi­joms.

4. Kal­bė­ki­tės, bet ne­siaiš­kin­ki­te san­ty­kių. At­os­to­gos ti­krai yra ne tas lai­kas, kai jums de­rė­tų aiš­kin­tis san­ty­kius dėl to, kad jis ar ji su kuo nors flir­ta­vo per pa­sta­rą­jį va­ka­rė­lį. Kai esa­te at­si­pa­lai­da­vę ir lei­džia­te lai­ką drau­ge, ga­li kil­ti pa­gun­da iš­siaiš­kin­ti se­nas nuo­skau­das. Ta­čiau tai ti­krai ne pats tin­ka­miau­sias me­tas. Ver­čiau pa­li­ki­te vi­sus ne­su­ta­ri­mus na­muo­se ir mė­gau­ki­tės vie­nas ki­tu bei ra­my­be.

5. Už­si­dė­ki­te ro­ži­nius aki­nius! Ar pa­me­na­te pir­mą­sias drau­gys­tės sa­vai­tes, kai vie­nas į ki­tą žiū­rė­jo­te pro ro­ži­nius aki­nius ir ne­ga­lė­jo­te ati­trauk­ti vie­nas nuo ki­to akių? At­os­to­gos yra tas lai­kas, kai la­bai pra­ver­čia šiuos aki­nius už­si­dė­ti vėl. Sten­ki­tės ne­pas­te­bė­ti ne­igia­mų par­tne­rio sa­vy­bių ir ne­bi­jo­ki­te per daug jo idea­li­zuo­ti – juk tai jū­sų mei­lės at­os­to­gos.

Kad ir kaip par­adok­sa­liai skam­bė­tų, at­os­to­gos ga­li su­kel­ti ne­ma­žai stre­so – jūs pa­kei­čia­te ap­lin­ką, tu­ri­te iš­tver­ti var­gi­nan­čią ke­lio­nę, su­trin­ka jū­sų die­nos re­ži­mas ir pa­si­kei­čia mais­tas. Stre­sas ga­li ska­tin­ti ag­re­sy­vų el­ge­sį. Dėl to jū­sų po­ro­je ga­li kil­ti tik dau­giau ki­vir­čų. To­dėl sten­ki­tės kuo ma­žiau kri­ti­kuo­ti par­tne­rį, o pa­ste­bė­ki­te jo tei­gia­mas sa­vy­bes. Vi­sur sten­ki­tės įžvelg­ti tik tei­gia­mus da­ly­kus. Pa­vyz­džiui, jei jū­sų skry­dį ki­to­je ša­ly­je ati­dė­jo ke­lioms va­lan­doms, pri­im­ki­te tai kaip ga­li­my­bę pa­žin­ti mies­tą. Ar­ba jei pa­mir­šo­te įsi­dė­ti mau­dy­mo­si kos­tiu­mė­lį, pri­im­ki­te tai kaip ga­li­my­bę sau leis­ti nu­si­pirk­ti nau­ją. Svar­biau­sia dėl nie­ko ne­kal­tin­ti ap­lin­ki­nių, o vis­ką pri­im­ti kaip nuo­ty­kį, ku­rį vė­liau bus sma­gu pri­si­min­ti.

6. Skir­ki­te lai­ko sau. Vi­sus me­tus ju­du juk ne­pra­lei­džia­te kar­tu dvi­de­šimt ke­tu­rių va­lan­dų per par­ą, tad jei per at­os­to­gas stai­ga im­si­te ne­at­si­trauk­ti nuo vie­nas ki­to nė per žings­nį, ga­li­te pra­dė­ti jaus­tis šiek tiek su­var­žy­ti. To­dėl bent ke­lis kar­tus leis­ki­te sau nu­ei­ti pa­plau­kio­ti ar ap­si­pirk­ti be my­li­mo­jo ar my­li­mo­sios – juk dėl ke­lių va­lan­dų, pra­leis­tų at­ski­rai, jū­sų san­ty­kiai ti­krai ne­sug­rius. Tie­sa, ne­per­sis­ten­ki­te – juk at­va­žia­vo­te kar­tu pra­leis­ti lai­ko, tad sten­ki­tės, kad jū­sų at­os­to­gos ne­virs­tų kiek­vie­no at­ski­rai at­os­to­go­mis.

7. Ne­pa­mirš­ki­te in­ty­maus gy­ve­ni­mo. Pa­sis­ten­ki­te iš nau­jo įžieb­ti ais­trą mie­ga­ma­ja­me. Pa­ti­ki­miau­sias bū­das tai pa­da­ry­ti – įsi­vaiz­duo­ki­te, kad tu­ri­te iš nau­jo su­vi­lio­ti vie­nas ki­tą ir dė­ki­te vi­sas pa­stan­gas, kad tai pa­da­ry­tu­mė­te. Pa­sis­ten­ki­te at­gai­vin­ti sa­vo in­ty­mų gy­ve­ni­mą kaip tik ta­da, kai vi­sus rū­pes­čius pa­li­ko­te už šim­tų, o gal ir už tūks­tan­čio ki­lo­me­trų… Leis­ki­te vie­nas ki­tam ži­no­ti, kad gei­džia­te vie­nas ki­to, ir jū­sų at­os­to­gos taps ne­pa­mirš­ta­mos. Pa­ta­ri­mas – ne­su­tei­ki­te vie­nas ki­tam pa­grin­do pa­vy­du­liau­ti, nes tai su­ga­dins ne tik jū­sų at­os­to­gas, bet ir san­ty­kius.