Laikas.lt
Šiandien vis tvirčiau pripažįstama, kad nesėkmės svarbios. Pedagogai svarsto, kaip pasiekti, kad vaikai dėl jų jaustųsi geriau. Verslininkai iš jų mokosi. O psichologai, dažniausiai siekdami padidinti sėkmės galimybes, nagrinėja, kaip žmogus įveikia nesėkmes. „Sėkmė seka ne ką kita, kaip nesėkmę. Nėra vieno be kito“, – konstatuojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ rugsėjo numeryje.
Net ir pačios skaudžiausios nesėkmės suteikia informacijos, kad kitą kartą būtų elgiamasi kitaip. „Pirmuosius keturis kartus mėgindamas įkopti į Everestą supratau, kaip negalima kopti, – sako aukščiausią pasaulio viršūnę septyniskart pasiekęs alpinistas Pete Athansas. – Nesėkmė – tai proga patobulinti savo metodus. Imi rizikuoti vis sumaniau“.
Nesėkmės niekas nelaukia, visi bijo, bet negali nepaisyti. Vis dėlto be nesėkmės potyrio, skatinančio iš naujo įvertinti ir permąstyti padėtį, pažanga būtų neįmanoma. Sėkmę ir nepasisekimą pažangiausiuose tyrimuose skiria labai menka riba.
XIX a. pabaigoje švedas Salomonas Augustas Andree surengė ekspediciją, kuria siekė tapti pirmuoju pasiekusiu Šiaurės ašigalį. Tam inžinierius naudojo vandenilio balioną. Ekspedicija buvo nesėkminga, tačiau Trumsės universiteto Norvegijoje mokslo istorikas Urbanas Wrakbergas pabrėžia, kad aviacijoje nepabandęs nesužinosi. „Patobulinus technologiją galiausiai pavyko išspręsti Arkties aviacijos problemas (pirmasis sėkmingas skrydis į Šiaurės ašigalį įvyko praėjus trims dešimtmečiams po S. A. Andree bandymo) ir atverti nesuskaitomą daugybę kitų durų“, – rašoma žurnale.
Visgi, daugumai tyrinėtojų tikra nesėkmė tėra viena – nebegrįžti gyviems. Tuo metu kitiems žmonėms tragiška baigtis gali sudominti labiau nei sėkmė. Pavyzdžiui, Robertas Falconas Scottas kartu su savo komanda žuvęs po to, kai 1912 m. pasiekė Pietų ašigalį Didžiojoje Britanijoje šlovinamas kaip didvyris.
„Atkaklumas, tvirtybė, gebėjimas prisitaikyti ir valdyti krizines situacijas – visos šios savybės yra esminės ne tik tyrinėjant, bet ir kasdieniniame gyvenime. Platesnis požiūris taip pat naudingas: tyrinėtojai linkę įvykius vertinti iš ilgalaikės perspektyvos, turėdami galvoje tai, kad sėkmė ir nesėkmė apgaulingos“, – „National Geographic Lietuva“ teigia žurnalistė Hannah Bloch.
Tas pats tinka ir verslo pasauliui. Pavyzdžiui, farmacijos milžinė „Eli Lilly and Company“ prieš du dešimtmečius pradėjo rengti moksliniams tyrimams ir plėtrai svarbių rezultatų paminėjimo šventes – nesėkmių vakarėlius, – taip pripažindama per nepasisekusius vaistų bandymus surinktų duomenų svarbą.
Kelios garsios nesėkmės atvedusios prie sėkmės:
- 1804-1806 m. M. Lewis ir W. Clark ieškojo vandens kelio iš Misūrio upės į Ramųjį vandenyną. Tokio kelio nėra, tačiau jie aprašė Luizianos žemės geografijos faktus, žmones, augalus ir gyvūnus.
- Brolius Wrightus įkvėpė XIX a. vokiečių inžinierius Otas Lilientalis – skrydžių sklandytuvais pradininkas, kuris mirė dėl skrendant įvykusio nelaimingo atsitikimo.
- 1925 m. tyrinėtojas Percy Fawcettas, iškeliavęs į Brazilijos drėgnąjį mišką ieškoti senovinio miesto Z, dingo. Prieš kelerius metus netoli tyrinėtojo ekspedicijos vietos archeologai atrado Kuhikugu vadinamą pražuvusią civilizaciją.
- 1993 m. „Apple Newton“. Šiuo didžiausiu „Apple“ šnipštu vadinamo delninuko po šešerių metų atsisakyta, tačiau taip nutiestas kelias „iPad“.
