Kęstas Nevera
Iki Yosi Horikawos pasirodymo ant scenos liko valanda. Nesistebiu, jeigu šią japonišką pavardę girdite pirmą kartą. Kvėpuokite ramiai – tai nėra metų koncertas. Specifinė muzika iš nespecifinės aplinkos. Įdomu? Aš jau pakeliui.
Raktelis automobilio užvedimo spynelėje. Įprasti variklio garsai. Įprasti vaizdai – naktinio Vilniaus ketvirtadienio gatvės, upė, barai. Mažasis penktadienis. Viskas šimtus kartų matyta ir girdėta. O kažkur čia prieš porą dienų Yosi Horikawa meškeriojo tai, ko mes nematome.
Japonas su nelyg meškere rankoje. Ant šio koto pritaisytas didelis mikrofonas. Sutinkate jį troleibuse, įrašinėjantį “stotelių moters” balsą. „Kita stotelė…. „Sparta“. Menų fabrikas „Loftas“.
Rugsėjo 12-ąją čia vyko vienas iš japonų kultūros festivalio „nowJapan“ renginių. Tiksliau – du renginiai – trumpųjų pranešimų „Pecha Kucha“ ir eksperimentinės elektroninės muzikos kūrėjų koncertas. Izumi Yamamoto ir Yosi Horikawa.
Pirmasis reziduoja Vokietijoje, o antrasis atvyko iš Chibos miesto Japonijoje. Miesto prie vandenyno. Žinoma, žvejyba čia užima svarbią vietą. Grįžkime prie Yosi ir jo „žvejybos“ – šią savaitę jį buvo galima pastebėti Vilniuje prie Vilnelės upės, viešajame transporte, Vilniaus senamiesčio gatvėse. Taip šis muzikos kūrėjas ruošėsi kurti naują albumą. Įrašinėjo naują albumą.
Vieni muzikos prodiuseriai ieško garsų senuose įrašuose, kiti – įgroja patys. Yosi Horikawa įrašinėja gamtą. Ar šiais išmaniaisiais laikais kada nors pagalvojote apie tai, jog būtų galima kontroliuoti aplinką? Atsuksi šluojamo grindinio garsą kelias sekundes atgal ir vis kartoti, tuomet pridėti vandens lašėjimo garsą ir kontroliuoti jo dažnumą? Būtų nuobodu gyventi? Galbūt, bet ar ne taip, kaip teigiama, septynias dienas gyveno katalikų Dievas?
Yosi sutalpino Japoniją į buvusią gamyklą Vilniaus Naujamiestyje. Kuo jums ne visagalis? Savo albume „Vapor“, kuris pasirodė liepą, Yosi Horikawa naudojo tik garsus iš Japonijos.
Kamerinis loftas – į aplinką minkštomis sienomis (tik neapsigaukite) konvertuoto „Lofto“ scena buvo dekoruota girliandomis, kurios man priminė stilizuotas žuvis, ore kybančiais milžiniškais baltais balionais ir apskritu ekranu vizualizacijoms už Yosi nugaros (gerai, nuo viso šito aš ir pats apsigavau). Žmonių tikrai netiršta, bet pakankamai. Kultūringai, liaudiškai sakant. Užtektinai erdvės vaikščioti, judėti. Šokti? Spyruokliavo, lingavo, trepsėjo. Tai irgi šokis.
Tačiau galinga žemų dažnių linija pertepti Yosi Horikawos kūriniai skamba labai dviprasmiškai. Viena vertus – net ir lauke girdėti, kad viduje skamba kažkas galingo, kad vyksta vakarėlis, bet kūriniai yra ganėtinai ramūs, nors ir su galingu užtaisu.
Na, tie, kurie žiūrėjo ar yra bent kažką girdėję apie legendinį japonų animacinį serialą „Drakonų kovos“ (aš nežiūrėdavau), žino, kas yra Drakono rutuliai – rutuliai, savyje talpinantys milžinišką jėgą. Taip ir su Yosi Horikawos kūryba – jauti didelę jėgą, ką tik nori – Ramiojo vandenyno cunamį, Fukušimos sprogimą, Godžiros(taip iš tikrųjų tariama Godzila) pasivaikščiojimą, ką tik nori, bet išorėje – ramybė. Žvilgteli už pulto. O ten jaunas japoniškas Landsbergis (man pasirodė panašus), nekrusteldamas krutina jaukią salę šiaurės pietiečių, santūrių karštakošių, emocionalių drovuolių. Išorė rami, vidus verda. Harmonija? Lietuva ir Japonija.
Beje, kaip atrodo pasaulio kūrimas ant scenos? Pasaulis importuotas į kompiuterį ir padalintas į 16 dalių. Po vieną kiekvienam mygtukui. Beats’ai klausymui. Tik neužsimerkite, nes aplinka yra realityvi – tokia, kokią ją suprantate – todėl atsimerkti galite jau Japonijoje. Yosi Horikawa garsų teleportaciją dėsto nuo naktinių klubų altorių.
Žmonės kalba, kad keli koncerto lankytojai po jo programos liko toli Rytuose. Aš grįžau namo. Visą kelią aplink mane garsiai grojo muzika. Nors automobilyje neturiu muzikos grotuvo.
