Laikas.lt
Dovilė Raustytė
Šių metų pradžioje Milane pristatyto filmo „Sibirietiškas auklėjimas“ (Siberian education, 2013) nebeišgelbėjo nė Johnas Malkovichius. Tokios tragiškos vaidybos, nesugebėjimo įtikinti ir apskritai pačios istorijos pateikimo jau seniai neteko regėti. O blogiausia dalis ta, kad juosta nufilmuota Lietuvoje su didžiuliu desantu mūsų kino „aktorių“. Pastarasis žodis šioje situacijoje prašosi net ne vienų kabučių.
Galvojate, tai dar vienas atvejis, kuomet esame pernelyg reiklūs saviems ir kritiški jų atžvilgiu? Patikėkite, šįkart nori nenori ta kritika žiūrint šį filmą pradeda tirpti, nes kitaip būtų pernelyg sunku pakelti svetimą gėdą. „Šie berniukai juk dar visai nepatyrę, gal net nevaidinę kine, kitą kartą jiems turbūt labiau pasiseks, jei, aišku, bus tas kitas kartas“, – prasideda tokie ir panašūs vidiniai aktorių teisinimai. Net stambiausiu inkaru šiam skęstančiam laivui pasirinktas Malkovichius greta tokių kolegų atrodo ne visai taip, kaip esame jį įpratę matyti kine.
Kiek teko girdėti, pagrindinius vaidmenis atlikusių jaunų vaikinų – Viliaus Tumalavičiaus ir Arno Fedaravičiaus – žmonės dažnai klausinėjo, kaip sekėsi dirbti su tik ką minėta kino žvaigžde. Tik niekur nepavyko išgirsti, kaip Malkovichiui sekėsi dirbti su kolegomis iš Lietuvos…
Pati istorija, kol jos nepamatai, skamba visai patraukliai: keturi jaunuoliai auga dabartinėje Moldovoje tarp ne pačios geriausios reputacijos žmonių. „Vogti galima iš valdžios pareigūnų, policininkų ir kitų, kurie naudojasi paprastais žmonėmis“, – vaikams sako tarsi Tado Blindos idėjomis apsvaigintas senelis (vaid. Malkovichius). Taip, tai sibirietiškas auklėjimas. Dar vienas niuansas – jei tave kas baisiai įskaudino, turi jam atkeršyti, nužudyti peiliu, kuriuo buvo nupjauta virkštelė. Tokių „panetkių“, kaip pasakytų kuris nors Lukiškių kalėjimo svečias, filme netrūksta. Na, bet istorija pasiskolinta iš taip pat pavadinto Italijoje gyvenančio ir kuriančio moldovų rašytojo Nicolai Lilino romano.
„Siberian Education“ – tikrai ne debiutinis ganėtinai garsaus italų režisieriaus Gabriele’o Salvatoreso filmas. Jo tarptautinis projektas, žinoma, leido užsidirbti mūsų šalies aktoriams, atsidurti jų veidams Italijos kino teatruose ir europiečius dar labiau supainioti: „Kurgi ta Lietuva – aaa, Rusijos teritorijoje, kažkur Šiaurėje, Sibire turbūt…“
