Laikas.lt
Justė Karpavičiūtė
Andersonų šeima susitinka po netikėtos nelaimės – tėvų žūties autoavarijoje. Broliai ir seserys nesimatę ir nebendravę kelerius metus dabar privalo išspręsti didžiausią problemą – pasidalyti žuvusių tėvų palikimą. Mažai vieni kitus pažinodami, bet turėdami stiprius įsitikinimus ir norą gauti kuo didesnę dalį turtų giminaičiai bando ieškoti kompromisų – diskutuoja, pykstasi, derasi. Kaip būdamas vienu šeimos narių elgtumeisi tu?
Realybėje į tokią situaciją gal niekada nepakliūtumėte. Bet tai įmanoma fantazijos lygmenyje ir ne tik savo galvoje, o susitikus su kitais, įsikūnijusiais į šio siužeto personažus. Vis dar nieko nesuprantate? Tai vienas LARP (Live Action Role Play) vadinamo simuliacinio situacinio žaidimo siužetų. Kol kas Lietuvoje šis psichologinis žaidimas žinomas tik nedideliam skaičiui žmonių, tačiau jis vis populiarėja. LARP žaidėjai ne tik išbando save ir patiria tai, su kuo monotoniškoje ir ne visada įdomioje realybėje galbūt niekada nesusidursite.
Žaidimas, siekiantis Senovės Romos laikus
LARP žaidimo modelį galima atsekti dar senovės Romoje, Han laikų Kinijoje ir viduramžių Europoje, kai suaugusieji linksmybių metu mėgdavo apsimesti ankstesnių amžių žmonėmis ir žaisti atkurdami įvairius istorinius įvykius. LARP taip pat seniai naudojamas kaip treniravimosi būdas, pavyzdžiui, įvairių kovų, darbų simuliacijos. Ir seniau, ir šiandien LARP modelis yra vienas teatro elementų bei praktikavimosi būdų – ne vienas teatrinis žaidimas remiasi panašiais principais.
Tokių LARP‘ų, kokius turime šiandien, atsiradimo datos tiksliai nusakyti neįmanoma – juos sugalvojo kelis kartus skirtingi žmonės skirtingose vietose. Vis dėlto tikriausiu LARP gimtadieniu laikomas devintasis dešimtmetis, kai žaidimas išplito, atsirado įvairių jo rūšių, o dešimtajame dešimtmetyje buvo išleista pirmoji populiari LARP sistema „Mind‘s Eye Theatre“ (liet. Proto akies teatras).
Lietuvą LARP pasiekė kaip magijos fantastinis žaidimas, išsivystęs iš įvairiausių kortų žaidimų. Pirmasis jų – „Dungeons and Dragons“ (liet. Bokštai ir drakonai). Populiariausia jo forma buvo ir vis dar yra žaidimai, kurių metu žmonės persikūnija į fantastinius personažus, pavyzdžiui: elfus, burtininkus, raganas. Patirdami nuotykius žaidėjai renka taškus ir keliasi į skirtingus lygius.
Šiandien Lietuvoje populiarėja kiek kitoks LARP modelis – šiaurietiškas („Nordic“). Šiame žaidime atsisakoma fantastikos elementų ir pasitelkiamos žemiškos bei tikroviškos situacijos (šeimos susitikimai, darbo pokalbiai), istoriniai įvykiai, remiamasi filmų, knygų, serialų siužetais.
„Šiaurietiškasis LARP modelis – labiau psichologiniai, atmosferiniai žaidimai. Čia nėra nuotykių lydimų kelionių, didesnis dėmesys skiriamas savęs išbandymui įvairiose situacijose. Šis modelis sparčiai plinta, nes yra iš tiesų labai įdomus ir leidžiantis išgyventi daugybę emocijų“, – pasakoja Andrius Ūdra, vienas LARP entuziastų Lietuvoje.
Kiekvienas scenarijus – skirtingas
Šiaurietiškojo modelio LARP žaidimų scenarijų yra pačių įvairiausių ir nuo jų priklauso dalyvių skaičius bei žaidimo trukmė. Žaidime gali dalyvauti nuo penkių iki šimto penkiasdešimt žaidėjų, o trunka jis nuo valandos iki kelių dienų – viskas priklauso nuo scenarijaus, vedėjo ir dalyvių įsitraukimo.
„Paprastai žaidimo esmę galima paaiškinti taip: yra scenarijus, veikėjai su savo aprašymais, tikslais, santykio su kitais veikėjais įvardijimu, vedėjas, kuris įveda į scenarijų ir atsako į kylančius klausimus. Susitikę žmonės pagal gautus vaidmenis ir scenarijaus vingius dalyvauja visame veiksme, pavyzdžiui „Andersonų šeimos“ scenarijaus kontekste bando pasidalyti tėvų palikimą“, – pasakoja A. Ūdra.
Pasak jo, būna scenarijų, kur žaidėjai savo veikėjų aprašymus gauna iš anksto, turi ruoštis, pasidomėti įvairiais faktais, būna, kai viską gauna tik atėję žaisti – viskas priklauso nuo žaidimo sudėtingumo. Be to, prieš kiekvieną žaidimą dalyviai susipažįsta, „apšyla“ atlikdami kelis teatrinius metodus – visa tai padeda įsijausti į žaidimą.
Stop, kai emociškai tampa per sunku
„Įdomiausia yra tai, kad žaidimo pabaiga visiškai priklauso nuo dalyvių. Tas pats scenarijus beveik visada pasibaigia skirtingai: kartais išeina visiška komedija, kai žaidėjai juokais žiūri į savo personažų charakteristikas, būna – drama, kai dalyviai labai rimtai diskutuoja ir sprendžia scenarijaus keliamas problemas“, – sako A. Ūdra.
Andrius pasakoja, kad situacijų pasitaiko įvairių. Būna, kad žmonės taip įsijaučia į savo personažus, kad ima pyktis ir iš tiesų jautriai reaguoti į susidarančias situacijas, priimti jas asmeniškai. Tokiems atvejams žaidime yra „Stop“ taisyklė – jei dalyvis jaučia, kad žaidimas jam tapo nemalonus, galbūt net skaudus, gali sakyti „Stop“ ir daryti pertrauką ar visai pasitraukti iš žaidimo.
Tokie pavyzdžiai tik įrodo, kad šiaurietiškasis LARP simuliacijų modelis yra žaidimas, kuriame sudaromos visos sąlygos pasitikrinti savo elgesį skirtingose situacijose, išbandyti save ten, kur galbūt gyvenime netektų.
Norvegų bandymai populiarinti žaidimą Lietuvoje – bevaisiai
Skandinavijos šalyse gimęs žaidimas vis dar nėra labai žinomas. Andrius pasakoja, kad norvegai bando visoje Europoje ieškoti žmonių, juos apmokyti ir taip populiarinti šį žaidimo modelį.
„Norvegai su baltarusiais Lietuvoje jau antrus metus finansuoja, organizuoja LARP stovyklą, kur žmonės iš įvairių šalių mokosi kurti LARP scenarijus. Juokinga, kad šioje stovykloje nei pernai, nei šiemet nedalyvavo nė vienas lietuvis“, – pasakoja Andrius.
Pasak jo, šiaurietiškasis LARP modelis Lietuvoje yra žinomas ir praktikuojamas labai uždarose, pavyzdžiui, aktorių ar įvairių organizacijų atstovų grupėse. Deja, neatsiranda daug entuziastų, kurie imtųsi organizuoti tai viešai ir skatintų žmones dalyvauti.
Na, išskyrus Andrių, kuris kartais LARP žaidimus organizuoja atviruose jaunimo centruose Antakalnyje ir stoties rajone, centre „Mes“, taip pat draugų rate. Vis dėlto to nepakanka, kad žaidimas sėkmingai populiarėtų. Šioje vietoje galima drąsiai sakyti „deja“ – šiaurietiškasis LARP modelis yra puikus būdas pažinti save ir mokytis, todėl žaidimo, kaip metodo, pasitelkimas galėtų tapti iš tiesų gera priemone ugdymo procese.
