Laikas.lt
38 – ojo Tarptautinio Toronto kino festivalio programa buvo liaupsinama dėl brandumo, o žiūrovų susidomėjimo ir eilių prie kino salių šiam Kanados miestui galėjo pavydėti bet kuris A klasės festivalis. Maža to, daugelis kino pasaulio bendruomenės sutaria, kad pagrindinis žiūrovų simpatijų prizas, atitekęs Steve McQueen juostai „Vergas 12 metų“ (12 Years a Slave) gali pranašauti „Oskaro“ apdovanojimą šiam filmui.
Toronto kino festivalyje dalyvavusi Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris“ meno vadovė Santa Lingevičiūtė teigia, kad nei žiūrovų, nei kritikų nenustebino filmas-nugalėtojas “S. McQueenas iš pradžių tarptautinei bendruomenei tapo žinomas kaip video menininkas ir tik vėliau ėmėsi kino, tad nenuostabu, kad stipriausia yra vizualioji jo filmų pusė. „Vergas 12 metų“ paremtas tikra istorija, kuri nukelia į 1841 m., kuomet Amerikoje dar klestėjo vergija. Ankstesni režisieriaus filmai nestokojo dokumentikos stilistikos, ir nors naujasis filmas kiek kitoks, jame šiurpūs vergijos įvykiai vaizduojami gana kasdieniškai, vengiant moralizavimo. Nors filmo pavadinimas kalba apie laikinumą – dvylika metų, tačiau peržiūrėjus šią istoriją susidaro įspūdis, jog pasakojama apie ilgesnį laikotarpį, gal net apie amžinumą. Nors vergija ir buvo didžiausias Amerikos nusikaltimas, tačiau įvairiomis formomis ji egzistuoja iki šiol. Tik pavadinimai kitokie. Tad ne veltui daug kino kritikų išvien kartojo, jog tokios tematikos filmas yra svarbus ir istorine prasme”, – komentuoja S. Lingevičiūtė.
Pagal populiarumą McQueeno filmui keliais procentais nusileido Deniso Villeneuve‘ o („Moteris, kuri dainuoja“) juosta „Kaliniai“ („Prisoners“), kurioje pagrindinius vaidmenis sukūrė Jake‘as Gyllenhaalas bei Hughas Jacmanas. Po filmo „Moteris, kuri dainuoja“ sėkmės ir nominacijos „Oskarams“, režisierių prisiviliojo Holivudas. Šis trileris apie dvi pagrobtas mergaites išlaiko įtampą dvi su pusę valandos, sukurtas gana realistiškai, tad galbūt kūrybingas kvebekietis Villeneuve‘as įneš naujo vėjo į jau išsikvėpusį žanrinį holivudinį kiną.
Geriausiu dokumentiniu filmu buvo pripažinta egiptietės, baigusios studijas Harvardo universitete, juosta „Aikštė“ (The Square). Nors filmų apie Arabų pavasarį ir Tahriro aikštę sukurta ne vienas, ši istorinių įvykių dokumentacija gana įkvepianti, nes režisierė su filmavimo grupe pati dvejus metus dalyvavo įvykiuose.
Šįkart FIPRESCI prizo nusipelnė Pawelo Pawlikowskio drama „Ida“ (taip pat apdovanota ir Gdynės kino festivalyje). Nors britai P. Pawlikowskį vadina anglų režisieriumi, šįkart jis grįžo į savo gimtinę ir sukūrė išskirtinai lenkišką filmą. Juostoje pasakojama apie religiningą merginą Idą, kuri prieš priimdama vienuolės įžadus sužino apie baisius savo šeimos nusikaltimus, įvykdytus nacių okupacijos metais. Religijos ir lenkų nusikaltimų, padarytų prieš žydus temos Lenkijos kine dabar ypač aktualios, tad nenuostabu, kad ir Pawlikowskis imasi šios tematikos.
Nors visuomet kino festivaliuose apdovanojami tik keli filmai iš daugelio, tačiau teisinga teigti, jog dauguma šiais metais Toronte parodytų filmų buvo verti vienokio ar kitokio prizo. Pasak S.Lingevičiūtės, “Kino pavasario” programos sudarytojai jau neabejoja, jog didelę būsimo festivalio programos dalį sudarys būtent filmai iš šio festivalio.
