Laikas.lt
Sporto treneriai pastebi tendenciją, kad mases žmonių pritraukiantys populiarūs bėgimo renginiai šią sporto rūšį paverčia madingu reiškiniu, nublankindami pamatinę bėgimo reikšmę. Tai viena natūraliausių sporto rūšių, tačiau bėgimas be specialaus pasirengimo ir žinių gali tapti nemalonių skausmų ar rimtesnių traumų priežastimi.
Viena seniausių sporto rūšių šiais laikais sparčiai populiarėja labiau kaip madingas reiškinys, o ne kaip naudinga žmogui fizinė veikla: „Darosi neramu dėl žmonių, kurie dalyvauja organizuojamuose bėgimo renginiuose tik todėl, jog tai šiuo metu itin populiarus būdas demonstruoti domėjimąsi sveika gyvensena. Bėgimas sveika ir naudinga tada, kai pats žmogus turi sveiką požiūrį į šį sportą, priešingu atveju, vietoj lauktos naudos ir geros savijautos gali tekti gydytis rimtas traumas“, – teigia sporto ir sveikatingumo klubo „G7 Sportas“ asmeninis treneris Egidijus Kučinskis.
Vyras priduria, kad bėgimas yra puikus būdas lavinti savo raumenis, didinti ištvermę bei gerinti sveikatos būklę, jei juo užssiimantis žmogus pradeda treniruotis sąmoningai ir turi bent jau bazines žinias. Šiltuoju sezonu vykstantys bėgimo renginiai kai kuriuos nesitreniravusius sporto šalininkus suvilioja kaip galimybė išbandyti savo jėgas, įrodyti sau, o gal ir kitiems, kad 5 ar 10 kilometrų distancija yra įveikiama bet kuriam mėgėjui, net neskyrusiam daug laiko pasiruošimui. „Bandančius įveikti tokią distanciją nesitreniravus reikėtų įspėti dėl nemalonių pasekmių. Tikėtinas scenarijus – nuo per didelio tempo trūks oro, kankins nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku, kojos apsunks ir po kurio laiko paprasčiausiai atsisakys kilnotis. Apie varžybas dar kelias dienas primins raumenų skausmas“, – sako sporto medicinos gydytoja Rasa Spūdienė.
Šių metų vasara bei ruduo buvo ypač aktyvus metas dalyvaujantiems populiariuose bėgimo renginiuose. E. Kučinskis pastebi, jog po kiekvieno maratono, ar trumpesnės distancijos bėgimo padaugėjo besikreipiančių dėl kojų raumenų skausmų, klientai neretai vietoj įprastų treniruočių teiravosi paprastų tempimo ir mankštos pratimų, mažinančių įtampą raumenyse. Trenerio nuomone, lengvas raumenų maudimas po treniruotės – įprastas dalykas: „Taip nutinka pakeitus treniruočių programą, kai apkraunami kiti raumenys. Tačiau prieš tai nebėgiojus, bandyti įveikti dešimties ar daugiau kilometrų distanciją – rizikingas žaidimas ieškant savo galimybių ribos“, – pasakoja treneris.
R. Spūdienė teigia, jog nebėgiojusiems, tačiau reguliariai lavinusiems raumenis kitokio tipo treniruotėse žmonėms su 5–10 kilometrų distancija gali pavykti susidoroti be didesnių problemų, tačiau reikia įsiklausyti į kūno siunčiamus signalus: „Raumenų maudimas po treniruotės paprastai praeina per keletą dienų, maudžia būtent tas raumenų grupes, kurios patyrė didesnį ar neįprastą krūvį. Jei skausmas kojose turi konkrečią lokalizaciją, atsiranda atliekant tam tikrą judesį, kyla ūmiai ar trunka ilgesnį laiką – turėtų apžiūrėti gydytojas“, – tęsia gydytoja.
Kojų skausmus gali sukelti didesnė nei įprastai fizinė apkrova, taip pat ir neteisingai pasirinkta avalynė. Avalynės paskirtis šiuo atveju – apsaugoti pėdą, todėl sportiniai bateliai, skirti bėgimui turi nevaržyti judesių, nespausti, netrinti bei atitikti oro sąlygas. R. Spūdienė priduria, kad bėgimo batelių padas turėtų būti elastingas, ne per storas, o viršus pralaidus orui. Bėgimo renginiams vertėtų rinktis tik įprastą, jau pranešiotą ir patikrintą avalynę, nes ji būna išsiformavusi pagal pėdą, o nauji bateliai, kad ir kokie gražūs bei patogūs atrodytų iš pirmo žvilgsnio, gali pritrinti skausmingas nuospaudas.
Kitas svarbus dalykas, ką turėtų apgalvoti pradedantieji bėgikai – teisingos bėgimo technikos pasirinkimas. Galima išskirti du pagrindinius būdus: bėgti statant pėdą nuo kulno arba nuo pirštų. Pėda veikia kaip amortizatorius, todėl jos statymo padėtį patariama rinktis atsižvelgiant į paviršių: esant lygiai, santykinai minkštai trasai labiau tinka bėgimas nuo kulno, o bėgant akmenuotu, nelygiu paviršiumi pėdą saugiau statyti nuo pirštų. „Bėgimas nuo pirštų yra gracingesnis, bėgama greičiau, tačiau taip galima įveikti tik ribotą atstumą, todėl ilgesniems nuotoliams verčiau rinktis bėgimą nuo kulno. Abi technikos apkrauna skirtingas raumenų grupes, todėl geriausia būtų jas apjungti treniruotėse: įtraukti kelias intensyvaus bėgimo nuo pirštų atkarpas, arba būtent bėgimu pėdą statant nuo pirštų, pradėti distanciją, taip apšildant pėdos ir čiurnos raiščius ir sąnarius“, – sako R. Spūdienė.
Gydytoja primena, kad ne mažiau nei pėdos statymo padėtis yra svarbi ir bendra kūno padėtis bėgimo metu. Ydinga laikysena ir nesimetriška sąnarių apkrova gali tapti juosmens, sąnarių skausmų priežastimi.
