Laikas.lt
Patiekalo išvaizda ne ką mažiau svarbi nei jo skonis. Todėl neretai puošdami patiekalą nepatingime pasirinkti sunkesnį kelią – kiekvieną iškeptą keksiuką dekoruojame skirtingai, įvairių spalvų kremais, barstukais, uogomis ir žalumynais. Ar tai būtų desertai, ar įvairių raštų pomidorai, spalvingas, akį traukiantis maistas patinka visiems.
Patraukliai maisto spalvai išgauti reikalingi maisto dažikliai. Kad patiekiamas ant stalo maistas būtų ne tik skanus, bet ir malonus akiai, susirūpino jau senovės romėnai. Jie produktų dažymui naudojo šafraną ir kitus prieskonius. Vystantis stalo kultūrai ir maisto estetikai, žmonės pradėjo ieškoti vis įvairesnių spalvų, dekoravimo būdų. XIX amžiuje atsirado ir sintetiniai maisto dažai. Šiandien juos naudoja ne tik pramonė – kiekvienas gali jų nusipirkti prekybos centre ir mėlynai nudažyti kad ir kiaušinienę. Tačiau sintetinių dažiklių naudojimas pramonėje yra griežtai kontroliuojamas. Iš daugybės išgautų sintetinių dažiklių JAV leidžiami tik 7, Norvegijoje dirbtiniai dažikliai išvis uždrausti. Lietuvoje iš viso leidžiama naudoti 34 natūralius ir dirbtinius dažiklius. Keli iš jų yra sintetiniai, jų naudojimas ir kiekiai – griežtai reglamentuojami.
Šiandien vis labiau atsigręžiame į gamtą ir natūralumą, tad ir kalbėsime apie natūralius būdus nuspalvinti maistą ir natūralius maisto dažiklius. Juos galima išgauti namų sąlygomis be didesnių pastangų.
Svečiams – spalvoti naminiai makaronai
„Geltona spalva gaunama ciberžolės pagalba, raudona – pasitelkiant burokėlius ar papriką, oranžinė – morkų sultis, o žaliai spalvai sukurti geriausiai tinka špinatai. Pastarieji ypatingai mėgstami natūraliame maisto dažyme, nes nesuteikia produktams papildomo skonio“, pasakoja gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė. Pasak jos, natūraliai dažant maistą būtina atsižvelgti, ar dažomoji priemonė nesuteiks maistui nepageidaujamo skonio, nes, pavyzdžiui, ciberžolė, nors ir nudažo maistą ryškiai geltona spalva, tuo pačiu yra ir aštraus skonio prieskonis.
Maisto dažymas tinka ne tik saldumynams. Jeigu namuose gaminate makaronus, galite juos paįvairinti skirtingais skoniais. Dalį makaronų dažykite špinatais, kitą dalį – pomidorais, o likusius palikite natūralios spalvos. Dažymo procesas – nesunkus ir neatimantis daug laiko. Tiesiog į makaronų tešlą įmaišykite trintuvu sutrintus žalumynus ar pomidorų piurė. Lėkštėje patiekti spalvoti įvairių spalvų makaronai tikrai patiks svečiams.
Nevalgiems vaikams – „linksmas“ maistas
Kiekviena mama žino, kaip sunku vaikui įsiūlyti valgyti daržoves. Šioje situacijoje į pagalba taip pat gali ateiti maisto dažymas. Įprastą bulvių košę galite nudažyti žaliai kartu su bulvėmis sutrynus brokolius, o oranžine spalva – pridėjus morkų. Vaikai spalvotą maistą priims kaip pramogą ir gaus vitaminų iš dažymui panaudotų daržovių. Kad mažyliui būtų dar smagiau, iš maisto galima sudėlioti linksmą veiduką, augalą ar gyvūną. Turbūt daug kam vaikystėje mama ar močiutė į virtą kiaušinį prismaigstydavo dantų krapštukų ir jis tapdavo ežiuku, o tarp salotų sudėliotos pomidorų puselės virsdavo pačiomis nuostabiausiomis miško musmirėmis.
Natūralūs maisto dažai – ir parduotuvėje
Vis dažniau savo produktuose tik natūralius dažiklius naudoja ir maisto gamintojai. „Žinoma, maisto produktų gamintojai morkų netarkuoja, tačiau iš natūralių produktų išgauna tokį pat natūralų, tik koncentruotą, dažymo pigmentą“, teigia dietologė Lina Viniarskaitė. Tad spalvotus makaronus galima rasti ir parduotuvių lentynose, jie lygiai taip pat dažomi pomidorais ir špinatais. Gal ir ne taip smagu, kaip gaminti savo rankomis, tačiau jūsų šeimynai ar svečiams jie tikrai pakels nuotaiką.
Braškiniai ledai „nuspalvinami“ burokėliais, margarinas ir net kai kurios sumuštinių duonos rūšys – iš morkų išgautu karotinu, tam tikros rūšys sūrio – augaliniu chlorofilu, alus, gaivusis gėrimas „Coca-cola“, kai kurie taurieji alkoholiniai gėrimai ir netgi actas dažomi karamele. Beje, natūralūs dažikliai taip pat žymimi raide E. Įdomu tai, kad dažiklis riboflavinas (E101) netgi yra naudingas organizmui, jis sutinkamas tokiuose maisto produktuose kaip padažai, fermentinis sūris ar gaivieji gėrimai.
Dietologė Lina Viniarskaitė primena, kad jei produkto sudėtyje yra išskirtinai tik natūralūs dažikliai, jie gali būti nežymimi raide E. Taip pat egzistuoja maisto produktai, kuriuos dažyti draudžiama. „Dažiklių nerasite piene, grietinėlėje, duonoje, aliejuje, meduje bei kiaušiniuose“, pastebi gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė.
Ar pirktume nedažytus maisto produktus?
Kai kurie maisto produktai atrodytų visiškai neskaniai. Netgi, galima sakyti, iš valgymo dingtų didelė dalis malonumo. Vargu ar pirktume pilko atspalvio marinuotus agurkėlius ar šaltienos išvaizdos guminukus. Suprantama ir kodėl gamintojai suinteresuoti, kad šviežia ar rūkyta lašiša būtų malonios akiai spalvos, o malta mėsa – patraukliai raudona.
„Iš tiesų, šiandien maisto estetika be dažiklių mums nebesuvokiama – negražiai atrodančių produktų tiesiog neperkame. Visgi visuomet verta prisiminti seną posakį, kad kas per daug – tas nesveika, ir rinktis maisto produktus protingai, atsižvelgiant į sudėties visumą, prioritetą skiriant natūraliems maisto priedams ir visavertei mitybai“,- sako gydytoja-dietologė Dr. Lina Viniarskaitė.
Taigi, tiek pirkdami maisto produktus, tiek juos gamindami patys, turime vadovautis ne vien grožio suvokimu ir savo norų tenkinimu, o nepamiršti ir su maistu gaunamos energijos, naudingųjų medžiagų, sveikatos.
