Laikas.lt
Į speiguotą sostinę vakar laimingai nusileido kultinis režisierius Otaras Joselianis. Gerai nusiteikęs ponas Otaras vakar „Žiemos ekranų“ atidarymo metu rėžė kalbą apie gruzinų ir prancūzų kiną. Kūrėjas festivalyje viešės visą savaitgalį. „Skalvijos“ kino centre jis pats pristatys keturis savo filmus: penktadienį – „Šantrapa“, šeštadienį – „Sudie, mano karvide“, sekmadienį – „Balandį“ ir „Pastoralę“. Po seansų žiūrovai turės galimybę su juo pabendrauti gyvai.
„Nuoširdžios pastangos ir truputis sėkmės lėmė, jog mums pavyko pasikviesti tokią iškilią ir spalvingą asmenybę kaip O. Joselianis. Gerbiame jo talentą ir pasiekimus – režisierius yra prestižinių Europos kino apdovanojimų laureatas. Kartu žavimės jo laisva dvasia bei ištikimybe sau ir savo principams,“ – sako „Žiemos ekranų“ koordinatorė Austė Zdančiūtė.
Pasak jos, reikia didžiuotis, kad Vilnius šį savaitgalį tampa kultūrinio trikampio viršūne, kur susitinka trys iš pažiūros skirtingos, bet iš tiesų susijusios šalys. Lietuva ir Gruzija garsėja abipuse simpatija, o prancūzus su gruzinais nuo seno sieja gurmaniškos vyno tradicijos. „Tačiau svarbiausia, kad visas suvienija universali meno kalba“, – pirduria ji.
Vasarį garbingą 80 m. jubiliejų žymėsiantis O. Joselianis gimė ir užaugo Tbilsyje (Gruzija), mokėsi Rusijos valstybiniame kinematografijos institute (VGIK) Maskvoje, vėliau emigravo į Prancūziją. Ten gyvena ir kuria nuo pat 1979 m., tačiau pats savęs nepriskiria konkrečiai kino tradicijai. Jo nuomone, kinas – tai ne nacijos, bet, visų pirma, asmenybės saviraiškos būdas.
Tokie ir jo filmai – universalūs, jų scenarijai galėtų vykti bet kuriame pasaulio kampelyje. O dėmesio centre čia spalvingi personažai – iš pažiūros skirtingi, bet vedini panašių vidinių motyvų. Režisieriaus sąskaitoje, be trumpametražių ir dokumentinių, priskaičiuojama 11 ilgo metro filmų, pastatytų Gruzijoje ir Prancūzijoje.
„Žiemos ekranuose“ suksis didžioji dalis O. Joselianio filmografijos. Vilniuje bus parodyti devyni filmai. Tai režisieriaus diplominis darbas, susilaukęs cenzūros Sovietų sąjungoje – „Balandis“ (Aprili, 1961); filmas „Lapams krentant“ (La chutte des feuilles, 1965), kuriame užfiksuota Gruzijos vyndarių kasdienybė ir jaunojo Niko gyvenimo pamokos; bene geriausiai Lietuvos žiūrovams pažįstamas režisieriaus darbas, išgarsinęs jį Europoje, – „Gyveno strazdas giesmininkas“ (Il était une fois un merle chanteur, 1970), apie laisvo menininko kartų gyvenimą; muzikantų kvarteto bandymai muzikuoti Gruzijos provincijoje filme „Pastoralė“ (Pastorale, 1975).
Festivalyje bus parodytos ir penkios Prancūzijoje sukurtos juostos: Prancūzijos dvarininkių poniučių kasdienybę atspindintis filmas „Drugelių medžioklė“ (La chasse aux papillons, 1992); nuotykių komedija apie iš auksinio tėvų narvelio bandantį pasprukti Nikolia „Sudie, mano karvide“ (Adieu, plancher des vaches!, 1999); „Pirmadienio rytą“ (Lundi matin, 2001) Vensanas iškeliaus į Veneciją atsipūsti savaitgaliui; juostoje „Sodai rudenį“ (Jardins en automne, 2006) ministras bandys gyventi paprasto mirtingojo gyvenimą. Taip pat ekrane ir naujausias, biografiniais faktais paremtas O. Joselianio filmas „Šantrapa“ (Chantrapas, 2010).
Devintojo frankofoniško kino festivalio „Žiemos ekranai“ filmai Vilniuje suksis sausio 24–vasario 2 d. kino centre „Skalvija“ bei „Pasakos“ ir Šiuolaikinio meno centro kino salėse. Vėliau filmai iškeliaus ir į kitus Lietuvos miestus: Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Nidą, Palangą bei Visaginą. Daugiau – www.ziemosekranai.lt.
