Laikas.lt
[-[0]-]
Prie žydro baseino, kalnų apsuptyje, kepinant saulei guli įdegęs vyriškis, prie jo artinasi besišypsanti šviesiaplaukė… Užtenka. Tas vyras – ne jūs. Ne jūs ir ta moteris, kurios jis laukia. Už lango šalta, jūs dirbate, o malonumais ir vienas kitu mėgaujasi aktoriai Alainas Delonas ir Romy Schneider. Deja, nebe ilgai. Prancūzų režisieriaus Jacqueso Deray filmas „Baseinas“ (La Piscine, 1969 m.), kuriame jie filmuojasi, – kriminalinė drama. Tad žiūrovas į vasario mėnesio sekmadieninius „Skalvijos“ kino klasikos vakarus kviečiamas pasižiūrėti ne vien tik į saulės ir vandens teikiamus malonumus.
.jpg)
Rašytojas Jean-Paulas ir žurnalistė Marianne kartu jau virš dvejų metų. Kurstyti liepsnojančias aistras jie atvyksta į nuošalią draugų vilą Saint Tropeze. Tačiau prie jų visiškai netikėtai sugalvoja prisijungti buvęs Marianne meilužis Harry. Kartu jis atsiveža 18-metę dukrą, apie kurią seniai jį pažinojusieji net nenutuokia. „Argi ji ne gražuolė?“, – apie dukterį Penelopę klausia draugų Harry. Nuostabios vaidybos, aktorių ir aplinkos, kuri juos supa, grožio užliūliuotas žiūrovas jaučia, kad šios ketveriukės laukia išgyvenimai, tačiau jis net nenutuokia, kad jie bus tokie stiprūs.
Režisierius toliau kankina sušalusį ir pavargusį žiūrovą: vilos svečiai apsnūdę vartosi baltuose pataluose, geria tarnaitės patiektą kavą, neria į žydrą baseino vandenį. Tokia tingi ir harmoninga terpė itin tinkama pavydui užsiplieksti, kuris, kaip žinia, visuomet pridaro tragiškų nuostolių. 7 dešimtmečio laisvės dvasią puikiai atspindi vakarėlis, kurį taip pat netikėtai, kaip ir pasirodė šioje viloje, surengia Harry. Karštą vasaros naktį gėlių vaikai geria, šoka, bučiuojasi… Harry glaudžia sau prie krūtinės Marianne, o Jean-Paulas atsako apkabindamas jo dukrą. Jauna mergina jau nuo pirmos susitikimo akimirkos seka Jean-Paulą akimis ir jaučiasi šalia jo laiminga vietoje to, kad nuobodžiautų suaugusiųjų kompanijoje.
Laikas viloje toks pat greitas kaip sportinis automobilis, kuriuo skuodžia Jean-Paulas ir į jį dirsčiojantis Harry. Marianne mylimajame slypinčią beprotybę žiūrovas jaučia ir nutuokia, kad tuoj tuoj kažkas turi nutikti. Bet pasakoti ir sugadinti įspūdį nėra prasmės. Žodžiu, baseinas liks toks pat žydras, koks ir buvo. Nors taip pavadintas filmas, tačiau čia jis niekuo dėtas. Jis norėjo tik padėti žmonėms atsipalaiduoti. Jie patys kalti, kad vieną rytą nė už ką jame daugiau nebenorės plaukioti.
Aistros, nemalonumai su teisėsauga lydėjo Jean-Paulo aktorių A. Deloną ne tik kine, bet ir gyvenime. Kartu su žmona tapo įtariamaisiais, kuomet savartyne buvo rastas jų asmens sargybinis. Tačiau tai nesužlugdė jo karjeros, o atvirkščiai – suteikė jai prieskonį, kuriuo kuriant nusikaltėlių vaidmenis mėgavosi žiūrovai.
Beje, A. Deloną ir Marianne įkūnijusią R. Schneider realiame gyvenime taip pat siejo meilė. Jie buvo susižadėję, tačiau taip niekad ir nesusituokė. Praėjus metams po jų skyrybų, 1964 m., A. Delonas vedė aktorę Nathalie Barthélemy, su kuria išsiskyrė po penkerių metų.
Būtų neteisinga teigti, kad šiame filme svarbiausias kriminalinis aspektas ar detektyvinė linija, tačiau tai įveda daugiau emocijų, įtraukia laukiant atomazgos. Vis dėlto stiprioji „Baseino“ pusė – vizualioji plotmė, aktorių vaidybą, laikmečio dvasia. Pajuskite, kokią galią turi filmo epizodai, užsukę į nuotraukų galeriją.
Kai žiemišką sekmadienį šąla ne tik kūnas, bet ir siela, klasikos vakaras su „Baseinu“ – lyg gelbėjimosi ratas skęstančiajam.
Ateinantį sekmadienį (vasario 2 d.) filmą pristatys Auksė Kancerevičiūtė.
Laimėkite kvietimą dviem į šį filmą [-[1]-] .
