Paskutiniuose „Žiemos ekranų“ seansuose – jausmai ir prisiminimai

Laikas.lt

Šį savaitgalį Vilniuje – finalinis „Žiemos ekranų“ akordas. Penktadienį porą filmų žiūrovai galės išvysti kino centre „Skalvija“, o iki pat sekmadienio ŠMC kino salėje ritmingai suksis iškilios prancūzų rašytojos ir režisierės Marguerite Duras filmai. Nuo sausio 31 d. festivalis taip pat kraustosi į Klaipėdą ir Panevėžį, o nuo vasario 5 d. – Kauną bei kitus Lietuvos miestus.

Prancūzų institutas šiemet mini dviejų iškilių prancūzų rašytojų – M. Duras ir Vilniuje gimusio bei vaikystę praleidusio Romaino Gary – šimtąsias gimimo metines. Penktadienį ŠMC kino salėje įvyks pastarajam dedikuotas seansas. Jame režisieriaus Costa-Gavraso drama apie meilę „Moters šviesa“ („Clair de femme“, 1979), kurios scenarijaus bendraautoris – garsus čekų literatas Milanas Kundera.

^{Kadras iš filmo „Moters šviesa“}

Lietuvoje dar mažai rodytas ir beveik neatrastas Marguerite Duras kinas unikalus. Rašytoja filmuose naudoja savitą kino kalbą – modernią ir eksperimentinę – kaip ir savo knygose. Svarbų vaidmenį rašytojos ir režisierės filmuose užima žvilgsniai, neišartikuliuotos intuicijos, fizinis personažų buvimas kadre. „Tai tikrai nėra filmai, skirti plačiai publikai, tačiau mėgstantiems M. Duras literatūrą filminė rašytojos kūryba turėtų būti artima“, – įspūdžiais dalinasi festivalio organizatoriai.

^{Marguerite Duras}

Apie savo, kaip režisierės, amplua M. Duras yra sakiusi: „Kai kuriu filmą, aš rašau, rašau vaizdu, jausmu, kurį perteikia vaizdai, savo abejonėmis… Rašymas filmu – tai man yra kinas“. Iš tiesų kine ji daug eksperimentavo bei mėgino į ekraną perkelti literatūrines konstrukcijas, jai rūpėjo žodžio ir vaizdo, vaizdo ir ritmo santykiai. 

Šeštadienį ir sekmadienį bus rodomi trys M. Duras filmai. Šeštadienį ŠMC kino salės ekrane – „Natali Granžė“ („Nathalie Granger“, 1972). Tai paslaptingas, tylus filmas, vadinamas M. Duras kino šedevru, kuriame puikūs aktoriai (Gérard’as Depardieu, Jeanne Moreau, Lucia Bose) atlieka nekalbių personažų vaidmenis, o veiksmas vyksta raganiškame name. „Agata ir beribiai skaitymai“ („Agatha et les lectures illimitées“,1981) – filmas pagal garsiąją rašytojos pjesę, kuriame vaizdas ir tekstas tarsi gyvena atskirą gyvenimą. Sekmadienį iš ŠMC kino salės nusikelsime į Kalkutą, kur skambant „Indijos dainai“ („India Song“, 1975) nuobodžiaus Prancūzų ambasadoriaus žmona…

^{Kadras iš filmo „Hirosima, mano meile“}

Vietname gimusi ir ten vaikystę praleidusi M. Duras kūrė kiną bei rašė prozą ir scenarijus. Pagal autorės scenarijus filmus statė ne vienas garsus režisierius (Piteris Brookas, Tony Richardsonas, René Clement’as, Jeanas-Jacques’as Annaud). Tačiau didžiausią šlovę jai kaip scenarijaus autorei atnešė vienu pirmųjų prancūzų Naujosios bangos filmu laikoma drama „Hirosima, mano meile“, (rež. Alainas Resnais, „Hirosima, mon amour“, 1959). Ją bus galima išvysti penktadienį „Skalvijos“ kino centre ir sekmadienį ŠMC kino salėje.

^{Kadras iš filmo „Agata ir beribiai skaitymai“}

Devintojo frankofoniško kino festivalio „Žiemos ekranai“ filmai Vilniuje suksis iki vasario 2 d., o kitą savaitę iškeliaus ir į kitus Lietuvos miestus: Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę, Nidą, Palangą bei Visaginą. Daugiau informacijos apie festivalį kino teatruose arba internete adresu www.ziemosekranai.lt.