Laikas.lt
Spartėjant gyvenimo tempui, vis daugiau karjeros siekiančių žmonių kenčia dėl nervinės įtampos, nerimo ir nemigos. Skaičiuojama, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuo miego sutrikimų kenčia beveik pusė Lietuvos suaugusiųjų. Europos miego tyrimų asociacijos narės Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentės neurologijos profesorės Vandos Liesienės teigimu, kovo 21 – Tarptautinė miego diena – puiki proga prisiminti, kad miegas gyvybiškai svarbus, kaip oras, vanduo ar maistas.
„Ramybė ir subalansuotas miegas turi neabejotiną svarbą žmogaus gyvenimo kokybei, bet, nepaisant to, daugėja darboholikų, kurie įtemptai dirba ne tik 5 darbo dienas, bet nešasi užduotis namo, sėdi prie jų naktimis ir mano, kad miego trūkumą kompensuos savaitgalį, – sako profesorė V. Liesienė. – Mūsų darbo ir gyvenimo kokybė priklauso nuo miego, todėl jis karjeristui ypatingai reikalingas, kad dieną galėtų būti produktyvus ir dėmesingas.“
Sakoma, dirbti reikia darbe, o užvėrus darbo kabineto duris, daugiau apie jį negalvoti. Deja, ne visuomet tai pavyksta, ir mintys apie darbą kirba galvoje ruošiant vakarienę, einant miegoti ar naktį prabudus. Nuolatinis nerimas dėl įtampos darbe, dėl to, ar užduotis bus įvykdyta laiku, ar pavyks projektą suderinti su visais jo rengėjais, ar apskritai jis pavyks, sutrikdo žmogaus sveikatą ir, be abejo, miegą. Sutrikus miegui, produktyvumas darbe suprastėja, kenčia darbo rezultatai, dėl to padaugėja streso, ima kankinti nemiga – ratas užsidaro.
Kaip pasakoja neurologė V. Liesienė, pagrindinė jaunų žmonių bėda – miego-budrumo ritmo išbalansavimas. Pasak jos, visos žmogaus organizmo ląstelės, organai, smegenys turi savo vidinius laikrodinius mechanizmus, kuriuos lengva išderinti einant miegoti nereguliariai. Organizmo ląstelių laikrodiniai mechanizmai turi dvi fazes – aktyvią ir pasyvią: kai žmogus vėlai vakare sportuoja ar garinasi pirtyje, vėlai eina miegoti, jo vidiniai mechanizmai tampa aktyvūs, o ne pasyvūs, kaip turėtų būti ruošiantis miegui – tai suardo vidinį smegenų laikrodį. Jeigu nemiegota naktis bus tik kartą gyvenime, žmogaus miegas susitvarkys, nes organizmo kompensaciniai mechanizmai labai stiprūs, bet jeigu toks elgesys taps įpročiu – nemiga garantuota.
„Tai ypač aktualu jaunimui, studentams, kurie dažnai užsisėdi prie kompiuterio, mokosi naktimis ar žiūri filmus, daug dirbantiems karjeristams. Taip išderinama melatonino gamyba, kurio trūkumas išbalansuoja miegą. Žmonės prašo duoti vaistų, kad galėtų neprabudę miegoti iki ryto, bet tuomet tai jau būtų ne vaistas, o narkozė. Miegodami reaguojame į šilumą, garsą, kitus dirgiklius, todėl prabundame. Be to, metams bėgant, pabusti keletą kartų per naktį yra normalu: sulaukus 50 metų normalu atsibusti 3 kartus per naktį, virš 65 m – 5 kartus“, – aiškina gydytoja.
Kartais kai kurie žmonės negali užmigti be jokių objektyvių priežasčių, tada galima įtarti, kad jie turi taip vadinamą „nemigos“ geną, kuris veikia iš smegenų ląstelių imdamas tam tikrus baltymus, padedančius užmigti. Kaip sako Eus‘as van Someren‘as, nemigos tyrimo Olandijos neurologinių mokslo institute vadovas, tokia mutacija iki šių dienų galėjo atkeliauti iš pirmykštės bendruomenės laikų, kai pora parinktų genties narių visą naktį saugodavo miegančius nuo užpuolikų. Iki dabar suskaičiuojami daugiau nei 6 nemigos tipai, kuriuos sukelia genų pakitimai, tad yra vilčių, kad bus atrasti vaistai, padėsiantys blokuoti cheminius „nemigos“ genuose vykstančius procesus.
Prof. V. Liesienės teigimu, pradinėse miego sutrikimo stadijose tinka ir augaliniai preparatai, kurie nesukelia pripratimo ir šalutinio poveikio. Profilaktikai tinkamas nuo seno žinomas miegą gerinantis augalas – raudonžiedė pasiflora, kuri pabudus nesukelia sustingimo jausmo, bet gali padėti slopinant įtampą, koreguoti lengvus miego sutrikimus (palengvinti užmigimą, pagerinti miego kokybę), sumažinti stresą – tai ypač aktualu dažniausiai dėl šių veiksnių kenčiantiems darboholikams. Svarbu, kad žmogus neužleistų nemigos, ieškotų jos priežasčių, bandytų sau padėti, kol nemiga dar netapo lėtine.
