Laikas.lt
Mados tendencijos nuolatos sukasi ratu, kas buvo sena ir pamiršta vėl karaliauja ant auštosios mados podiumų. Ne išimtis ir interjero tendencijos. Visuomenė, persisotinusi modernaus minimalizmo ir šalto futurizmo, atsigręžia ir idėjų ieško XIX-XX a. interjere. Viktorijos laikų interjeras – nemirštanti klasiką, kuria žavisi visas pasaulis. Raižiniais išdabinti mediniai baldai, prabangūs audiniai ir išskirtiniai aksesuarai šiam interjero stiliui suteikia nepakartojamo žavesio.
Vingiuota ir paini Viktorijos laikų baldų istorija
Karalienei Viktorijai užsidėjus Didžiosios Britanijos ir Airijos valdytojas karūną, prasidėjo pramonės perversmas, rankų darbą pakeitė mašinos, o daugelis kaimuose gyvenusių žmonių išvyko laimės ieškoti į miestus. Vidurinioji klasė pradėjo lygiuotis į aukštuomenės grietinėlę, todėl iš visų jėgų stengėsi sukurti turtingų žmonių įvaizdį. „Kalbant apie Viktorijos interjerą, reikia užmiršti tokią sąvoką kaip „minimalizmas“, jis čia tiesiog neegzistuoja, daugiau ir reiškia daugiau, prabangūs, rankų darbo medžio drožiniais dekoruoti baldai yra neatsiejami nuo šio laikotarpio. Vyravo įsitikinimas, kad baldų gausa ir prašmatnūs dekoro elementai byloja apie namų šeimininko finansinę padėti ir vaidmenį visuomenėje“, – teigia Morenas Jasevičius, RumsiskiuBaldai.lt pardavimų vadovas.
Sparčiai augantis viduriniosios klasės siekis nenusileisti kilmingiesiems tapo tikra aukso gysla fabrikams, kurie rinką užtvindė pigiais, nekokybiškais, tačiau kiekvienam mirtingajam įkandamais baldais. Su masine gamyba nepajėgė kovoti net ir labiausiai patyrę dizaineriai ir amatininkai, todėl norintys išsilaikyti šioje rinkoje, turėjo pradėti dirbti baldų fabrike, kuriame ne tik nebuvo tiesioginio kontakto su potencialiu klientu, bet ir pirmenybė buvo suteikta kiekybei, o ne kokybei.
Tad, visai nenuostabu, kad tuometiniai masinės gamybos baldai turėjo begalę defektų ir darbo broko, kuris nepretenzingai buvo slepiamas po išoriniu žavesiu. Tačiau tikrai ne visiems buvo priimtinas toks estetikos ir kokybės santykis. Viliamas Moris (William Morris) buvo pirmasis Didžiosios Britanijos tekstilės dizaineris, kuris pasipriešino vartotojiškai visuomenei. Jis įkūrė įmonę, kurioje visi baldai buvo gaminami žmonių rankomis, o kokybė, aukštos klasės žaliava bei prašmatnus interjeras tapo šios įmonės vizitine kortele. Vėliau šiais principais ėmė vadovautis ir daugiau baldininkų, o XVIII a. apskritai būtų galima vadinti aukštos klasės baldų atgimimo laikotarpiu, visuomenė pradėjo vertinti ne tik išorinę prabangą, bet ir kokybišką baldų gamybą.
XIX a. britų interjere kuklumas neegzistuoja
Viktorijos laikų interjeras neturi griežtų reikalavimų ar taisyklių, didžiausią įtaką jam darė užkariauti regionai, todėl šiame interjere britiška klasika persipina su tolimųjų kraštų, pavyzdžiui Indija, egzotika ir sukuria nepriekaištingą įvaizdį.
Tradiciškai interjero kūrimas prasideda nuo spalvinės gamos pasirinkimo, šiuo laikotarpiu vyravo šilti atspalviai: kreminiai, švelniai rožiniai, žalsvi, auksiniai bei levandų. Taip pat plačiai naudoti ir tapetai dekoruoti augalų motyvais. Miegamasis ir darbo kambarys būdavo neutrali namų zona, todėl joje dominavo prislopintos ir į akis nekrantančios spalvos. Tuo tarpu, svetainė ar valgomasis – namų centras, jis turėjo būti ryškus ir prabangus, nes čia vykdavo pokyliai, šventės ar tiesiog rinkdavosi garbingi svečiai.
Visgi, kad ir kokia spalva dominuotų erdvėje, svarbiausias interjero akcentas buvo mediniais dekorais ir aukštos klasės audiniais puošti baldai. Medinių baldų gamyboje daugiausiai buvo naudojamas raudonmedis, riešutmedis, palisandras bei juodmedis. Taip pat neatsisakyta ir egzotiškesnės žaliavos (pavyzdžiui, bambuko), iš kurios sukuriamas ne tik prabangus namų įvaizdis, bet ir primenama apie buvusios britų imperijos didybę bei tolimųjų kraštų užkariavimo mastus.
Šiame interjere dominuoja savotiškas egocentrizmas, todėl baldai buvo masyvūs, o svarbiausia, kad vienas iš jų būtų didesnis ir labiau krentantis į akis nei kiti. Tai galėjo būti ir valgomasis stalas, ir komoda, svarbiausia, kad ji būtų prabangi ir puošta nepriekaištingais medžio raižiniais. Ir nors šiuolaikiniam žmogui, kuris yra „pripratintas“ prie modernaus minimalizmo, Viktorijos interjeras gali atrodyti kaip kičas, tačiau čia viskas, pradedant baldais, baigiant interjero elementais, tokiais kaip gaublys, navigacijos prietaisai ar senos knygos, yra suderinta. Priešingu atveju tai būtų prasto skonio ženklas, kuris buvo netoleruojamas tuometinėje visuomenėje.
Viktorijos laikų interjeras ir šiandien yra vertinamas bei laikomas nepaprastai žaviu drąsiu ir niekada neišeinančiu iš mados. Tiesa, jis tikrai yra skirtas ne kiekvienam, kadangi vienus gali varginti daiktų gausa, kitiems nepatinka antikvariniai baldai. Ne veltui sakoma, kad skoniai nedraugauja, visgi, reikia pripažinti, kad šis interjeras nepalieka abejingų.
