Laikas.lt
Šiandien džiaugiamės pristatydami dar vieną vieną talentą, tai – rašanti, tapanti Monika, besislepianti po „Devynių laumių“ vardu. Štai ką mergina rašo apie save:
„Vardu aš Monika. Esu baigusi grafinio dizaino, taip pat teisės studijas. Ar tai, kuo kartkartėmis užsiimu, yra talentas… Hmm… Sunku pasakyti. Man tai pabuvimas su savimi ir naujų atradimų paieška. Spręskite Jūs! Laisvu laiku rašau ir tapau, domiuosi lietuvių tautosaka. Nors to laisvo laiko, beja, kaip ir nėra… O šiaip, norėtųsi visiem palinkėti, kad, jei turit kažką, kas leidžia atitrūkti nuo rutinos, kokį nors mielą užsiėmimą ar kitokią veiklą, tiesiog tuo mėgaukitės ir džiaukitės!”
Kviečiame įvertinti merginos darbus ir juos sekti „Devynių laumių“ „Facebook“ paskyroje!
Frazeologizmų sakmės
Nr.1
Vyturiai po kojom gieda.
Saulė kopėčiom vargais užlipo,
Ir pametus aukso žiedą
Ilgas kasas susirišo.
Avižų sėja dangum praplaukia
Ir į langą pasibeldžia,
O dušia kakle man staugia,
Judo grąšius saujom žerdama.
Ilgas sutemos šešėli,
Širdyje kam akmeniu kritai?
O tu mano vėjo broli,-
Badą geležim kirtai…
***
Kai skambėjo miesto varpas,
Krito snaigės ant žalių laukų,
Ir beprasmis laiko tarpas
Klupo tarp bevardžių valandų.
Baltą naktį tu išėjęs,
Šauksi vardą mano tylų,
Ir tik vėjas, vien tik vėjas
Atsilieps tau iš kemsynų.
Supsis žvaigždės, kris po kojom,
Snigs pūga tau ant plaukų.
Ko bijojai-
Kils lyg šmėklos iš pajuodusių kapų.
Medžio kryžiai, tylios upės
Dūš ant degančių sparnų,
Mūsų širdys, tuščios nykios,
Aimanuos lyg nebiliai balsu…
***
Svajingo paukščio skrydį dovanoju
Ir saulės žarą virš miškų…
Audringą vėją atkartojus,
Tau meilę ant žvaigždžių nešu.
Ar tu išgirsi mano balsą,
Kai šauks kraujuodama širdis ?
Ar tu ateisi naktį baltą,
Kai staugs iš alkio liūdesys?
Haiku
***
Spyglys suvirpo-
Konkorėžį pametus
Voverė šypso.
***
Sugavus tylą,
Šnarėjimuose medžių,
Boružė rimo.
***
Ant šakų nuogų
Kekės uogų raudonų
Supasi būriu.
***
Šulinio svirtys
Per ūkanotą šilą
Gervėmis girdis.
***
Aš mėgau juoktis.
Kartais, dažnai išdidžiai
Liūdesiui šokti.
