Užsienyje gyvenančių lietuvių kūryba – Lietuvos publikai (foto)

Laikas.lt
Oz Marinov nuotr.

Netikėti, originalūs, ironiški – tokie yra keturių jaunų užsienyje gyvenančių lietuvių choreografų bei šokėjų – Vilmos Pitrinaitės, Ugnės Dievaitytės, Andriaus Muloko ir Andriaus Katino – darbai. Visus juos išvysite gegužės 9–15 d. vyksiančiame tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“.

Asmeninės visatos kūrimas

Pirmą festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ dieną – gegužės 9-ąją, be svečių iš Belgijos – trupės „Ultima Vez“, Auksinio scenos kryžiaus laureato – Menų spaustuvės spektaklio „Contemporary?“, šiuolaikinio šokio gerbėjams savo ir naujojo šokio centro „Zodiak“ (įsikūrusio garsiojoje Helsinkio Kabelių gamykloje) darbą WORK pristatys ir Suomijoje gyvenantis šokio menininkas A. Katinas.

^{Timo Wright nuotr.}

„Tai asmeninis portretas, tuo pačiu jis išlieka struktūrų peizažu. Tarp darbo kaip reiškinio ir darbo kaip asmeninės patirties tuo pačiu metu egzistuoja lūžis ir sintezė. Abu įsikūniję asmenyje jie primena apie išnaudojimą, asmeninius prisiminimus, efektyvumą ir savirefleksiją. Kaip koncepcija darbo idėja yra labai plati. Šioje sceninio kūrinio versijoje norėjau sutelkti dėmesį ties tingaus kūno ir tapatybės konstravimo aspektais, kurie per darbą sukuria asmeninę visatą“, – apie spektaklį sakė teatro bei šokio menus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Suomijos teatro akademijoje studijavęs ir jau daugiau negu keturiolika metų kaip atlikėjas ir choreografas dirbantis A. Katinas.

„Mis pasaulis 2014“ Lietuvoje?

Belgijoje gyvenanti ir dažnai Prancūzijoje darbo reikalais viešinti V. Pitrinaitė Lietuvoje dirbo šokio teatre „Aura“. Būdama devyniolikos išvyko į Prancūziją studijuoti choreografijos. Mathilde‘os Monnier vadovaujamame Nacionaliniame choreografijos centre Monpeljė ji sukūrė solo spektaklį apie Mis Lietuvą, kuris buvo pristatytas Prancūzijoje, vėliau – šiuolaikinio meno festivalyje „Gogolfest“ Kijeve, Ukrainoje.

Neįprastos koncepcijos šokio spektakliu Vilma kviečia žiūrovus įsivaizduoti, kad konkursas „Mis pasaulis 2014“ vyks Lietuvoje. Mūsų šalis turės puikią progą prisistatyti pasauliui, o šis – ją pamatyti ir pažinti. Mis Lietuvos scenos talentas yra etninis šokis. Spektaklio kūrėjams – atlikėjai Vilmai ir dramaturgui Thomui Pondevie – rūpi etninio ir primityviojo šokių skirtumai.

^{Evaldo Šemioto nuotr.}

„Įsivaizdavome savo spektaklį kaip didėjančio pasaulio polinkio į kraštutinumus, paradoksus ir nestabilumą atspindį. Žaidžiame televizijai ir šou verslui būdingais metodais, siekdami juos iškreipti ir deformuoti. Savo choreografinius tyrimus pradėjome etniniais / primityviaisiais šokiais, nes jų jėga nepripažįsta civilizuoto proceso, jo kodo ir vyraujančių Vakarų civilizacijos pretenzijų“, – sakė choreografė ir šokėja V. Pitrinaitė, savo ironiškos savirefleksijos spektaklį „Mis pasaulis 2014“ festivalyje pristatysianti gegužės 10 d.

Tarp virtualaus pasaulio ir tikrovės

Vilniaus dailės akademijoje studijuodamas architektūrą buvęs jonavietis A. Mulokas susipažino su Loreta Juodkaite, tuo metu ten dėsčiusia šokio teatrą. Padrąsintas jos, kad 22-eji – dar ne riba ir galima mokytis šokti, Andrius nesnaudė. Vieną dieną susikrovė lagaminą ir išvyko į Suomiją studijuoti šiuolaikinio šokio. Vėliau šokti mokėsi ir Graikijoje, o galiausiai atsidūrė Amsterdame, kur atvyko studijuoti choreografijos.
Savo naujausią darbą „Criseless“ A. Mulokas pristatys būtent „Naujajame Baltijos šokyje“ gegužės 10 d. Ir tai bus pirmasis jo susitikimas su jo visiškai iki šiol nepažinojusia Lietuvos publika, kurio pats Andrius nekantriai laukia.

„Savo darbe „Criseless“ pateikiu keletą spalvotų įvairialypio gyvenimo modelių, kurie kartais prieštarauja vienas kito grožio supratimui, bet niekada nesikėsina į paties grožio prigimtį. Susidūrimas su nuopuoliu dar nereiškia, kad įvyko krizė, tai labiau primintų kelionę permainingo oro sąlygomis, kai prireikia tinkamos amunicijos, kad išgyventum. Ritualiniu būdu ieškau pusiausvyros tarp virtualaus pasaulio ir tikrovės“, – apie savo darbą pasakojo A. Mulokas.

Jos kalba kūnų kalba

Ispanijoje gyvenanti U. Dievaitytė savo darbe tyrinėja kūno kaitą, neįprastus judesius ir alternatyvius požiūrius į šiuolaikinį šokį, į šokį apskritai. Ji dirbo su įvairiomis trupėmis ir menininkais iš Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir Ispanijos: šokio teatru „Aura“, Vyčiu Jankausku, Aira Naginevičiūte, kolektyvu ARCO, Poliana Lima ir kitais. Madride Ugnė dirba trupės „Babiruza danza“ projekte ¿M.R.U.M.? ir jau keletą metų puikiai bendradarbiauja su visa ispanų šokio bendruomene.

Koncepciją, režisūrą, interpretaciją ir kostiumus spektakliui „Kūnai“, kuris „Naujajame Baltijos šokyje“ bus parodytas gegužės 10 d., Ugnė kūrė su brazile Poliana Lima. Kaip sakė pačios autorės, „Kūnai“ yra šiuolaikinio šokio kūrinys, suteikiantis fiziškumo dramatiškumui. Gimęs tiriant galvos judesių galimybes: galvos kaip varomosios jėgos judėjimą, kaip atskirą kūno dalį, galvos nebuvimą, dviejų galvų jungtį, du kūnus be galvos ir pan. Dvilypumas kaip pagrindinė kūrinio idėja išsivystė iš kūno ir jo judėjimo simbolikos.