Kelly Fitzgerald panašiai kaip ir dauguma žmonių – skuba, lekia, dirba, laisvalaikį leidžia draugų kompanijoje. Tačiau prieš metus, gegužės 6 dieną jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – mergina nusprendė išgerti paskutinį alkoholinį gėrimą ir daugiau jo neberagauti.
Daug kam pasirodys, kad tai – nieko įspūdingo, tačiau šiuolaikinio jaunimo tarpe taip pasielgti apsisprendžia toli graži ne dažnas. Be to, mergina nė pati nesitikėjo, kaip kardinaliai toks sprendimas pakeis jos gyvenimą.
K. Fitzgerald prisimena, kad apsispręsti ją paskatino nuolatinė varginanti būsena – neobjektyvus nuovargis, nusivylimas savimi ir žinojimas, kad nuvilia kitus, savo artimus ir mylimus žmones. Ji suprato, kad atėjo laikas pokyčiams, nes daugiau taip gyventi nebegalima. Iš pradžių mergina bandė vartoti mažiau alkoholio, tik tam tikromis progomis, tačiau tai nepasiteisino. Pradėjusi savo blaivybės kelią, K. Fitzgerald nežinojo, kiek ilgai laikysis tokio nusistatymo. Visgi dabar mergina sako nebeįsivaizduojanti kitokio gyvenimo, nes abstinencijos pliusai – milžiniški, o alkoholio vartojimas atrodo kaip kvailystė.
K. Fitzgerald dalinasi 7 pamokomis, kurias išmoko atsisakiusi alkoholio.
1. Pojūčiai tapo aštresni tūkstantį kartų. Paaštrėjo ne tik uoslė ar skonio juslės, bet ir sustiprėjo emocijos, raumenų skausmas ar tonuso jutimas. Nors gali pasirodyti, kad emocionalumas vargina, K. Fitzgerald sako, kad taip nuostabiai dar niekada nesijautė, nes jausmai ir pojūčiai leidžia pajusti tikrąjį gyvenimo skonį.
2. Savęs pažinimo pradžia. Atsisakiusi alkoholio, mergina suprato, kad jos pomėgiai visai ne tie, kurie manė esantys. Ji pradėjo mokytis bendrauti su draugais ir kitais žmonėmis, būti savimi be alkoholio, savaitgalį pabusti nekankinamai pagirių. K. Fitzgerald sako supratusi, kad tas žmogus, kuriuo ji buvo anksčiau, nebuvo tikroji ji. Be to. Pažvelgus atgal, pasidaro gėda už visas kvailystes, kurių prikrėtė dėl alkoholio.
3. Alkoholis tapo ne linksmybe, o norma. Mergina jau ne vienerius metus bandė alkoholio vartoti mažiau, tačiau vis nepavykdavo. Galų gale ji suprato, kad kažkada buvęs linksmybių palydovas, alkoholis tapo tiesiog „norma“ ir neteikė jokio malonumo. Atvirkščiai – alkoholis tapo visų jos problemų priežastimi. Mergina gailisi, kad tokio sprendimo nepriėmė anksčiau.
4. Savo gyvenimo šeimininkas esi tu pats. Gyvenimas su alkoholiu buvo chaotiškas, tačiau atrodė, kad taip ir turi būti. Pirmomis abstinencijos dienomis ir savaitėmis buvo baisu, sako mergina, tačiau vėliau blaivumas tapo normalia ir vienintele būsena. K. Fitzgerald sako, kad anksčiau, nutikus bolgam dalykui, atrodydavo, kad visas gyvenimas ritasi žemyn, o dabar, nevartojant alkoholio, visos problemos atrodo žymiai mažesnės ir lengviau išsprendžiamos. Be to, daug mažiau blogų dalykų nutinka.
5. Kiekvienas nusipelnė būti mylimas. Kai vartojo alkoholį, visi K. Fitzgerald romantiški santykiai buvo daugiau ar mažiau netikri. Dabar jai sunku tai paaiškinti, bet alkoholis dažnai nulemdavo netinkamus sprendimus bei juos pateisindavo. Anksčiau nesuvokiau, kad esu verta mylėti ir būti mylima iš tiesų, sako mergina. Dabar jai tai atrodo neįtikėtina. Šiuo metu K. Fitzgerald draugauja su savęs vertu, rūpestingu vaikinu ir ugdo savo pasitikėjimą pasauliu bei kitais žmonėmis.
6. Aplinka gali būti ne mažiau kenksminga nei kvaišalai. Tai išties labai svarbu – nustojus svaigintis, natūraliai pasikeičia ir dalis draugų, nes atkrenta tie, su kuriais be alkoholio kompanija sunkiai įsivaizduojama. Nustojusi vartoti alkoholį, K. Fitzgerald suprato, kad dauguma jos buvusių kompanionų jai yra visiškai svetimi ir neįdomūs. Pripažinus, kad turi problemų ir pakeistus gyvenimą, netrukus pamatai, kas yra tikrieji tavo draugai, sako mergina. Anot jos, visuomet yra tie, kurie mylės besąlygiškai, kuriem tu nerūpi ir tie, kurie ir toliau tau siūlys alkoholinius kokteilius. Nustojusi gerti, K. Fitzgerald nustojo bendrauti su dauguma vakarėlius mėgstančių draugų ir stengiasi nesijausti dėl to kalta.
7. Niekas nėra tobulas ir tai normalu. K. Fitzgerald sako, kad nustojus vartoti alkoholį apima tokie jausmai kaip kaltė, gėda ar apgailestavimas. Tai natūralu ir, pasak merginos, netgi žavu po viso to „aklumo“ periodo. Ji stengiasi nekaltinti savęs už tai, kas buvo praeityje ir gyventi naują, švarų, sėkmingą gyvenimą. Tai nėra lengva, nes kasdien kyla pagunda save už ką nors „nuplakti“, bet visuomet reikia prisiminti, kad toks esi ne vienas ir visi savo gyvenimuose daro klaidų. Svarbiausia pamažu judėti į priekį ir siekti būti geresniu. Kartais, prisipažįsta mergina, kyla minčių, kad gyvenimas neteisingas, nes norėtųsi mokėti mėgautis alkoholiu, kaip tai pavyksta daugeliui. Tačiau ji priėjo išvados, kad kiekvieno gyvenimas kitoks ir kiekvienas turi savo silpnų vietų.
K. Fitzgerald sako, kad sprendimas nebegerti absoliučiai pakeitė jos gyvenimą, ji tapo žymiai laimingesniu žmogumi, jaučiančiu pilnatvę, turinčiu daug energijos ir sveikatos, svajonių. Pasidalindama savo istorija, mergina nori padrąsinti ir kitus „vakarėlių liūtus“ pasekti jos pavyzdžiu ir pagaliau pradėti tikrą gyvenimą.
.jpg){kind=small}
