Atostogų liga − kas tai?

Taip ilgai svajojote apie atostogas šiltuosiuose kraštuose, o nuvykę ten imate jaustis prastai. Tačiau tai ne aklimatizacijos bėdos.

Beveik prieš 10 metų olandų psichologai pastebėjo, kad daug žmonių sunegaluoja pirmosiomis atostogų dienomis. Ligos simptomais dažniausiai būna panašūs į peršalimo.

Viena dažniausių vadinamosios atostogų ligos priežasčių − stresas. Pasak mokslininkų XXI amžiaus streso specifika gerokai skiriasi nuo pirmapradžio. Senovėje žmogus patirdavo trumpalaikį stresą, kai turėdavo įvertinti jam susidariusią pavojingą situaciją ir priimti greitą sprendimą.

Šiuolaikinio streso principą galima apibūdinti lietuvių liaudies patarle: lašas po lašo ir akmenį pratašo. Tai yra stresą šiuolaikiniai žmonės patiria gal ir ne tokį didelį, tačiau beveik nuolatos. Todėl pirmomis atostogų dienomis prie stresų pripratęs organizmas ir „sustreikuoja“.

Norėdami nesusirgti atostogų liga, turėtume pamažu ilsėti dar iki atostogų (tiesa, lengva pasakyti, sunku padaryti).

Pirmiausia − gerai išsimiegoti, nors 5 minutes per dieną skirti „niekoneveikimui“ (nereikėtų net žiūrėti televizoriaus). Tai padės jums „įtikinti“ organizmą, kad poilsis – nepavojingas ir tuo pačiu sustiprinti imuninę sistemą.

Atostogų ligos riziką galima sumažinti gerinant imuninę toleranciją. Adaptacijos naujoje aplinkoje problemos, reakcija į pasikeitusį racioną gali liudyti apie sumažėjusią imuninę toleranciją, kuriai įtakos vėlgi turi stresai.

Nedaugelis žino, kad gera imuninė tolerancija priklauso nuo virškinimo trakto būklės, kurią teigiamai veikia gerosios žarnyno bakterijos. Todėl prieš atostogas ir jų metu vertėtų vartoti probiotikų preparatų − jie paruoš imuninę sistemą permainoms ir sumažins apsinuodijimo maistu riziką.

Dar vienas mūsų gelbėtojas − flavonidai. Jie būtini, kai jaučiame įtampą ar esame prislėgti. Nors žmogaus organizmas jų negamina, flavonidų galime gauti su maistu. Jų yra žaliojoje arbatoje, raudonajame vyne (čia vertėtų nepamiršti saiko), brokoliuose, česnakuose, imbiere, svogūnuose, obuoliuose, citrusiniuose vaisiuose bei uogose. Įtraukite minėtų produktų į savo racioną likus dviem savaitėms iki atostogų.

Komentuoja šeimos gydytoja Eglė Markovski:

Apsisaugoti nuo temperatūrų skirtumų ir negrįžti po atostogų varvančia nosimi pavyks ne kiekvienam. Iš esmės tai neišvengiama, nes organizmas nepasiruošęs kardinaliems temperatūrų pasikeitimams. Žinoma, daug kas priklauso nuo imuniteto.

Išvengti atostogų peršalimo gali padėti grūdinimasis. Taip organizmas lengviau prisitaiko prie staigių aplinkos pasikeitimų.

Planuodami atostogas šiltuose kraštuose, atkreipkite dėmesį į vandens bei oro temperatūrą, nes organizmas be streso prisitaiko prie 5-10 laipsnių skirtumo. Tikrai nevertėtų vos tik atvykus nerti į jūrą. Reikia po truputį, iš lėto pratinti kūną prie pasikeitusios aplinkos.

Be to, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kokiu sezonu važiuojate. Dažnai būna taip, kad oro temperatūra būna aukšta, bet vanduo nėra įšilęs. Minimalus vandens ir oro temperatūrų skirtumas būna rugpjūčio mėnesį.

Be to, šiltuose kraštuose viešbučiuose nuolatos veikia oro kondicionieriai, kurie tikrai nėra draugiški. Todėl keliautojams patarčiau bent nakčiai sumažinanti kondicionieriaus galingumą, kad vos nubudęs organizmas nepatirtų šoko, jei sugalvosite išlįsti į balkoną.

Testas

Ar jūs linkęs sirgti atostogų liga? Kuo daugiau teiginių galite pritaikyti sau, tuo didesnė tikimybė, kad atostogų ligos išvengti nepavyks: – Atsibudęs(-usi) jaučiuosi it sudaužytas (-a). Tik kava padeda man atsigauti. – Kavos išgeriu daugiau kaip du puodelius per dieną. – Jei mane kamuoja stresas arba esu pavargęs(-usi), imu kimšti saldumynus. – Mano darbe pietų pertraukos nėra. Valgau neatsitraukdamas(-a) nuo darbo stalo, kartais iš viso pamirštu pavalgyti. – Dirbu daugiau kaip 50 valandų per savaitę. – Sau skiriu mažai dėmesio − svarbiausia, kad aplinkiniams būtų gerai. – Retai kada gulu miegoti taip anksti, kaip norėtųsi. – Man sunku atsiriboti nuo darbo ar šeimos problemų. – Gyvenu aktyviai, todėl atsipalaiduoti ir nieko neveikti man sunku. – Jaučiu kaltę, kai važiuoju atostogauti.