Kodėl baimė mus „užveda“?

Šiuo klausimu domisi Huffingtonpost mokslo skilties žurnalistai, kuriems pavyko išsiaiškinti keletą įdomių aspektų.

Baimė apsaugo nuo nerimo

„Daugeliui žmonių kasdienybė pradeda atrodyti pernelyg monotoniška ir nuobodi, – teigia Vanderbilto universiteto psichiatrija profesorius Davidas H. Zald. – Išsigandus, pasidarome nuovokesni, aštresnio proto ir nebegalvojame apie tai, kas vyko vakar, ar ką turime padaryti rytoj.“

Baimė prisotina smegenis „laimės“ hormonais

Baimė suaktyvina už „kovinį“ atsaką atsakingą smegenų dalį, kuri ruošia organizmą reakcijai į artėjančią grėsmę. Ir tai leidžia mums jaustis gerai.

„Mūsų susijaudinimas įjungia sistemą, kuri išlaisvina tokius „laimės“ hormonus, kaip endorfinai, dopaminas, serotoninas ir adrenalinas“, – komentuoja Pitsburgo universiteto sociologė ir „baimės jausmo ekspertė“ Margee Kerr. Kai žinome, jog mums niekas nebegresia, interpretuojame šią būseną, kaip teigiamą patirtį.

„Trunka vos akimirką (mažiau nei sekundę), kol suvokiame, kad esame saugūs. Tuomet persijungia juoko ir džiaugsmo fazė, – priduria ji. – štai kodėl ir rėkiame, ir juokiamės siaubą keliančiuose namuose, o vėliau apibūdiname tai, kaip labai linksmą nuotykį“.

Tai leidžia mums jaustis užtikrintai

Išgyventa baisi patirtis leidžia mums savimi didžiuotis.

„Psichologiškai, kai įveikiame grėsmę keliančią kliūtį, tai sukelia pasitikėjimo savimi, sėkmės ir aukštos kompetencijos jausmą. Tai padidina mūsų savigarbą, – sakė ji. – Pavyzdžiui, šuolis iš lėktuvo, leidžia jaustis taip, tarsi galėtumėte apglėbti visą pasaulį.“

Kelias į priklausomybę

Cheminių medžiagų pliūpsniai gali mus priversti jaustis taip gerai, kad atsiranda noras viską kartoti iš naujo.
„Jei tai papildoma staigiu palengvėjimu ar sėkmės jausmu, sukyla vadinamasis adrenalinas, kuris gali nulemti priklausomybę“ – toliau aiškina profesorius Zald.

Tai leidžia mums suartėti

Atsidūrimas grėsmingoje situacijoje gali sukelti artumo vienas kitam jausmą.

„Namai, kuriuose „vaidenasi“ bei pramogų parkai yra neatskiriami nuo asociacijų su draugais ar šeima, – tęsia Kerr. – Mes priimame šiuos iššūkius kartu ir tai darydami sukuriame stipresnius ryšius, giliau įsiręžiančius prisiminimus bei kuriame stipresnį artumo jausmą. Todėl drauge išgyvenus stiprius (ekstremalius) potyrius, galima išvysti daug apsikabinimų ir rankų paspaudimų“.

Kai kurie mokslininkai teigia, kad dalinimasis jaudinančia patirtimi gali mus padaryti patrauklesniais greta buvusiems žmonėms, nes dažnai baimė yra pakeičiama romantiškais jausmais.