Laikas.lt
Praėjusią savaitę, lapkričio 6 d., buvo atidarytas žvyro karjeruose žiūrovus akistaton su savimi pakvietęs kino forumas „Scanorama“. Spaudos pranešimais užtvindyta žiniasklaida eskalavo apie rudenio kino šventę, o sinefilai stebėjosi, kodėl festivalio programoje tiek daug 2013 metų filmų. Lyg burtažodžius organizatoriai kartojo pavardes: François Ozonas, Jeanas Lucas Godardas, Alejandras Jodorowsky, Richardas Linklateris, Wimas Wendersas, Segejus Loznica, broliai Dardenne’ai… Tačiau, smagiausia festivaliuose atrasti nežinomą režisierių. Laikas.lt paieškas pradėjo nuo intriguojančios istorijos.
„Skausmas ir džiaugsmas“ („Sorrow and Joy“), rež. Nils Malmros, Danija, 2013, 107 min.
Siužetas
Tamsų vakarą perspektyvus danų kino režisierius Johanesas grįžta namo ir randa apsiašarojusius uošvius. Jie jam praneša, kad tik ką buvo nužudyta jo 9 mėnesių dukrelė Marija. Peiliu jai galvą nupjovė maniakine depresija serganti žmona. Vyras leidžiasi į kelionę po psichiatrų kabinetus ir šeimos prisiminimus. Pats laikas pasakyti, kad tai tikra istorija, nutikusi šio filmo režisieriui, ir apie kurią jis išdrįso prabilti kinematografine kalba.
Pagrindinį vaidmenį filme atlikęs aktorius Jakobas Cedergrenas
Pliusai
Norėtųsi pradėti nuo minusų, nes pliusų šiame filme labai nedaug. Jei tai būtų rodoma per kurio nors TV kanalo „šlepečių ir kino“ vakarą, tebūnie tai įdomi, šokiruojanti juosta. Tačiau kai ji įtraukiama į šiaurietišką preciziškumą propaguojančio festivalio programą, belieka pereiti prie minusų.
Minusai
Filmas labai prastas, tiek dėl aktorių vaidybas, tiek dėl gilių loginių duobių, tiek dėl kvailų lėkštų dialogų, tiek dėl pačios nuotaikos, kuri nė kiek neprimena to, kas turėtų dėtis ekrane pasakojant apie tokį tragišką įvykį, kaip kūdikio nužudymas.
Tragizmo filme (nekalbant apie pačius faktus) nerasi nė su ryškiausiu žiburiu. Johanesą vaidinančio aktoriaus išraiška, kūno kalba, netgi megztinis – visą laiką tokie pat. Tiek bare kalbantis su gražia nepažįstama moterimi, tiek vėliau, jai tapus jo žmona, išgirdus, kad ji nužudė jų vaiką, tiek lankant ją psichiatrinėje ligoninėje. Kitų aktorių reakcija lygiai tokia pat. Nusikaltusiosios mama tik rūko ir atsainiai kalba apie tragediją, lyg pasakodama, kad štai jos kaimynė užmušė su laikraščiu tarakoną. Ekrane pasirodžius užrašui „Po 26 metų“ – aktoriai lygiai tokie pat, nė kiek nepasikeitę, bet jie juk ne Jarmuscho vampyrai?!
Režisierius Nilsas Malmrosas su žmona ir dukrele
Tai filmas ne apie meilę, skausmą ar gebėjimą atleisti, kaip kad teigia režisierius. Tai filmas apie Nilsą Malmrosą, kuris pasinaudojęs kraupiu įvykių, norėjo papasakoti, koks jis nuostabus žmogus, nes atleido savo žmonai, koks jis žymus režisierius, kurį kviečiasi Berlinalė. Tačiau joks protingas vyras neleistų tokia siaubinga psichine liga sergančiai moteriai nustoti gerti antidepresantus, o vėliau, kai ji bandė nusižudyti, paliktų ją vieną su kūdikių. O joks savo amatą išmanantis režisierius (ypač kuriantis filmą apie save) to nenaudotų rašant scenarijų.
Įdomus faktas
Kad ir kaip būtų keista, bet šį filmą danai pristato „Oskarams“.
Apdovanojimai ir nominacijos festivaliuose
Danijos nacionaliniai kino apdovanojimai „Robertai“ – geriausia aktorė; Tarptautinis Edinburgo kino festivalis – nominuotas kaip geriausias filmas tarptautinėje programoje; Romos kino festivalis – nominuotas auksiniam Marko Aurelijaus apdovanojimui.
Apie režisierių
N. Malmrosas sukūrė 11 ilgametražių filmų: „Žinių medis“ (1981), kuris dalyvavo Kanų kino festivalio konkursinėje programoje, „Gražuolė ir pabaisa“(1983), „Orhusas naktį“ (1989), „Meilės skausmas“(1992), „Akistata su tiesa“ (2002) ir „Skaudančios širdys“ (2009) ir kt.
Įvertinimas (iš 5 balų)
1.Už drąsą.
Kita
Labai nesinori tokia gaida užbaigti teksto, sudarant įspūdį, kad „Scanorama“ niekam tikęs renginys. Tai puikus festivalis, daugelį metų džiuginęs šiaurietiškais atradimais. Ne kitaip ir šiemet. Štai filmas „Balandis, kuris tupėjo ant šakos ir mąstė apie būtį“ puikiai tiko „Scanoramos“ atidarymui, savo stilistika pratęsdamas šių metų festivalio spalvinę gamą, o andersonišku absurdu įkvėpdamas rudeniniams ieškojimams. „Locke“ pavėžino BMV su puikiu aktoriumi Tomu Hardy, daužant gyvenimą į šipulius. Jeanas-Pierre’as ir Lucas Dardenne’ai papasakojo „Dvi dienas, vieną naktį“ trunkančias žmogiškumo paieškas. Prieš akis dar visa savaitė su puikiu šiaurietišku kinu, nors kartais ir pasprangdinančiu ašakomis.
