Laikas.lt
Jis mėgsta koncertuoti mažose erdvėse, turi savitą suvokimą apie muzikos verslą ir nesistengia būti madingas. Nepaisant to, šio atlikėjo kūrinys skamba tarptautinio prekės ženklo reklamoje, jo muziką kažkada įvertino pats Andrius Mamontovas, o jo balsu papuoštas elektroninės muzikos kūrėjo „GeraiGerai” darbas tapo praėjusios vasaros hitu.
Karolis Rupkus – tai 27 metų indiepop muzikos kūrėjas bei atlikėjas iš Klaipėdos. Aštuonis metus jis buvo uostamiesčio roko grupės „Arrogantics” siela, o prieš porą metų pradėjo savo solinę karjerą. Nepaisant to, jog Karolio muzikinė karjera trunka jau daugiau nei dešimtmetį, gruodžio 6 d. “Brodvėjuje” jis savo solinį koncertą Vilniuje surengs pirmą kartą. Tad prieš būsimą krikštą sostinėje nusprendėme skaitytojus su šiuo indie pop muzikos atstovu supažindinti artimiau.
Karoli, minėjai, jog pirmą kartą savo kūrybą scenoje pristatei dar prieš 12 metų, tačiau Vilniuje tai bus pirmas tavo solinis koncertas. Kodėl?
Tikriausiai turėjo ateiti tinkamas laikas. Vilniaus publika yra labai išranki. Tai normalu. Šis miestas yra kultūrinis mūsų šalies centras ir jame yra labai daug kokybiškos muzikos. Tad visų pirma norėjau subręsti kaip atlikėjas, suformuoti savo skambesį ir sukurti kažką tokio, kuo tikėčiau visu šimtu procentų.
Ilgą laiką buvai uostamiesčio grupės „Arrogantics“ balsu bei idėjiniu lyderiu. Tačiau prieš porą metų pradėjai koncertuoti kaip solo atlikėjas. Kodėl nutrūko grupės veikla?
Viskas įvyko natūraliai. Grupė susikūrė, kai buvome studentai. Tuomet turėjome daug laiko. Metai bėgo ir prioritetai pradėjo skirtis. Į vieną vietą dažnai mums susirinkti tapo vis sudėtingiau. O kūryba yra toks dalykas, kuriam reikia nemažai laiko. Man norėjosi daugiau, todėl nusprendžiau muzikinę veiklą tęsti ne po grupės pavadinimu. Nepaisant to, džiaugiuosi kiekvienais buvusios grupės gyvavimo metais ir tuo, jog jos narius lyg šiol galiu vadinti geriausiais draugais.
Tavo muzikinėje biografijoje yra gan įdomus faktas. Tau teko koncertuoti su pačiu Andriumi Mamontovu. Papasakok, kaip susikirto jūsų keliai? Ar šie koncertai pakeitė tavo gyvenimą?
Tuomet jis rengėsi savo „1000 koncertų turui” po Lietuvą. Viename portale buvo paskelbtas konkursas grupėms, kurio prizas buvo galimybė apšildyti Andrių Mamontovą savo mieste. Su “Arrogantics“ vyrukais nusprendėm sudalyvauti. Taip jau atsitiko, kad mums buvo suteikta galimybė apšildyti Andrių net trijuose miestuose. Manau, kad apskritai tai buvo stipriausia mano muzikinės karjeros patirtis lyg šiol. Tačiau ne dėl pasirodymų. O dėl trumpų, bet daug peno apmąstymams davusių pokalbių su pačiu Andriumi. Po šio turo man išsisklaidė visos abejonės dėl to, kaip turėtų toliau vystytis mano muzikinė karjera. Nusprendžiau likti nuoširdus prieš patį save ir kurti tai, kas visų pirma patinka man.
Pakalbėkime apie tavo kūrybą. Kiekviena žinoma grupė ar atlikėjas turi kūrinį, kurį gali pavadinti savo vizitine kortele? Kuri tavo daina publikai geriausiai pristatytų tave?
Jeigu kalbėsime apie kūrinio žinomumą, tai tikriausiai „I will stop the time“ šiuo metu yra labiausiai viešoje erdvėje grojama mano daina. Ji šiuo metu skamba vienoje tarptautinėje TV reklamoje, tad natūralu, jog žmonėms sukelia papildomų emocijų. Kaip kažkada pasakė vienas mano pažįstamas, koncerte išgirdus šį kūrinį kyla nevalingas noras perjungti kanalą (šypsosi). Tačiau jei reikėtų rinktis dainą, kuri tinkamai apibūdintų mano kūrybos kryptį, rinkčiausi „Break me, Then Fix me”. Ji turi pakankamai paprastą, bet nebanalų tekstą, įsimenančią melodiją ir tinkamai perteikia idėją, kurią aš noriu išsakyti savo muzika.
Viename sename interviu minėjai, jog tu nemėgsti vaikytis muzikos madų? Tačiau savo muziką priskiri prie indie pop žanro, kuris šiuo metu yra pakankamai populiarus? Tad ar laikai save madingu atlikėju?
Indie pop arba acoustic pop tikriausiai būtų bendriausias mano muzikos apibūdinimas. Tačiau tai yra tik paprasti žodžiai, kuriais aš žmonėms galiu bent kažkiek paaiškinti, kokią muziką aš atlieku. Būtent dėl to aš ir nemėgstu tokio termino, kaip „muzikos mada”. Jis įpareigoja tam tikrame laikmetyje ieškoti neva tinkamų atitikmenų apibūdinti savo kūrybai. Priklijuoti etiketę, kuri nurodytų, kokiai žmonių grupei tavo muzika yra skirta. Mano nuomone, kiekvienas kūrėjas turi siekti to, kad jo muzika būtų apskritai nepavaldi nei laikui, nei madai.
Kokia muzika tau yra „nepavaldi laikui”?
Visa, kurią gali išgirsti per „M-1 plius”. Tad jei kada įvyks toks stebuklas ir savo kūrinį išgirsiu per šią radijo stotį, būsiu ramus, kad kažką gyvenime sukūriau gero (šypsosi).
Tavo dainų tekstuose vyrauja itin skirtingos temos – nuo meilės iki karo ir mirties. Jei kas tavęs paprašytų apibendrinti savo kūrybą, kokia būtų pagrindinė žinutė, kurią tu stengiesi perduoti publikai?
Savo kūryba aš stengiuosi žmones šiek tiek pristabdyti ir priversti bent trumpam pasigilinti į save. Mes visi labai skubame gyventi ir dažnai pamirštame, kad ši kažkieno mums duota laiko atkarpa turi pabaigą. O žmogus jau toks padaras, kuris dažniausiai apie tai prisimena tik savo kelio pabaigoje arba, kai jį kažkas stipriai sukrečia. Tad jei žmogus paklausęs mano muzikos bent trumpam susimąsto apie savo gyvenimo prasmę bei pasaulį, kuriame mes visi gyvename, tuomet galiu teigti, jog mano kūrybos žinutė buvo suprasta teisingai.
Nors tavo muzikoje dominuoja akustinis skambesys, tačiau neseniai tau teko save išmėginti kitame amplua. Kartu su elektroninės muzikos kūrėju „GeraiGerai“ (red. – Vilius Tamošaitis) pavasarį įrašėte kūrinį „Without them“. Kaip gimė ši idėja?
Tai buvo gan spontaniškas sprendimas. Vilius kažkur išgirdo mano kūrinį ir jam patiko mano tembras. Tuomet susisiekė su manimi ir paklausė ar nenorėčiau paskolinti savo balso jo kūriniui. Buvau girdėjęs jo kūrybą anksčiau, tad net neišgirdęs jo siūlomos dainos sutikau. Nujaučiau, kad rezultatas tikrai nebus prastas. Nuojauta neapgavo.
Tu nesi tas žmogus, kurio veidą dažnai matome TV projektuose ar bulvarinėje žiniasklaidoje? Ar tau tokia viešumo forma nepriimtina?
Tiesą pasakius prieš keletą metų man teko dalyvauti viename TV talentų šou. Dėl to tikrai nesigailiu. Tai buvo labai stipri patirtis. Tačiau po to nusprendžiau, kad tai ne man. Aš nesu tas žmogus, kuriam reikalingas nuolatinis dėmesys. Aš dažnai mėgstu pabūti vienas su savo mintimis. Tuomet aš psichologiškai jaučiuosi net komfortiškiau nei stovėdamas scenoje. Muzika man yra kažkas, dėl ko verta gyventi, o ne priemonė tapti dėmesio centru. Dėl to man patinka koncertuoti mažose erdvėse. Jose gali sukurti atmosferą, kuri artima jaukiam draugų pasisėdėjimui. Tokioje vietoje gali užmegzti nuoširdesnį ryšį su auditorija. Tad tokie intymūs koncertai man yra pati priimtiniausia viešumo forma.
Tad vis dėl to, kodėl žmonės turėtų ateiti į pirmą tavo pasirodymą Vilniuje? Ką esi paruošęs?
Su dviem profesionaliais muzikantais – būgnininku Viktoru Rubežu ir gitaristu Mantu Remesa šiam koncertui paruošėme akustinę programą, kurios metu skambės mano kūriniai iš šiuo metu įrašinėjamo albumo. Kadangi Vilniuje gyvai jie dar neskambėjo, vien dėl to šis koncertas bus išskirtinis. Taip pat esame paruošę keletą muzikinių staigmenų, apie kurias pasakoti dabar nenorėčiau. O šiaip galiu pažadėti tik tai, jog pasirodymas bus brandus, kokybiškas ir nuoširdus.
