Seksualumas – neatskiriama ir labai svarbi žmogaus gyvenimo dalis. Erekcija atspindi fizinę ir psichinę vyrų sveikatą, tad, net menkiausias jos sutrikimas vyrų galvoje įjungia aliarmą. Nors nepakankamą erekciją ar jos nebuvimą bent kartą gyvenime patiria kone kiekvienas vyras, nuo seniausių laikų šią disfunkciją buvo bandoma pateisinti pačiais netikėčiausiais dalykais. Pasak dr. urologo Vytauto Kamarausko, neretai viduramžių vertų pasiteisinimų ir gydymo metodų jam tenka išgirsti ir kasdienėje savo gydymo praktikoje.
„Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) erekcijos sutrikimą apibūdina kaip „nuolatinį ar pasikartojantį vyro negalėjimą pasiekti ir/arba išlaikyti pakankamą varpos erekciją lytiniam aktui atlikti“. Tyrimų duomenimis, 152 milijonai vyrų visame pasaulyje kenčia dėl erekcijos sutrikimų, tačiau dažniausiai užsisklendžia savyje ir vengia ieškoti išeičių, todėl apie 92 proc. vyrų erekcijos sutrikimai nėra diagnozuoti, – sako m. dr. V. Kamarauskas. – Įvairių šaltinių duomenimis, daugiau kaip 50 proc. vyresnių nei 40-ies metų vyrų pasitaiko erekcijos sutrikimų – Lietuvoje tokių vyrų yra apie 350 tūkst. Skaičiai neturėtų gąsdinti, nes jie apima ir lengvo laipsnio sutrikimus, kurie gali atsirasti visiškai sveikam vyrui padauginus alkoholio, smarkiai pavargus, kankinant nervinei įtampai. Susirūpinti verta, jei sutrikimai kartojasi nuolat.“
Anot gydytojo urologo, vyresnio amžiaus vyrams dažniau pasireiškia lėtinis erekcijos sutrikimas, kurio pagrindinė priežastis – pakitusios kraujagyslės ir nepakankama kraujotaka. Erekcijai, kaip ir širdžiai, kenkia rūkymas, stresas, riebus maistas, t. y. nesveika gyvensena.
Pirmiausia pasireiškia erekcijos, o kiek vėliau – širdies sutrikimai. Taip yra dėl to, kad varpos kraujagyslės labai smulkios – 1–2 mm (širdies apie 5 mm), todėl jos nukenčia pirmiausia. Mokslininkai mano, kad erekcijos sutrikimai gali būti organizmo perspėjimas, kad netrukus gali atsirasti ir kitų, kol kas užslėptų, negalavimų.
Rizikos grupės vyrai – sergantys cukriniu diabetu, ateroskleroze, piktnaudžiaujantys alkoholiu. Nors erekcijos sutrikimai dažniau kamuoja vyresnius, skųstis disfunkcija gali ir jaunesni nei 40 metų vyrai: nesklandumų miegamajame gali kilti dėl ligų, streso, nesutarimų tarp partnerių, problemų darbe ir pan.
„Daugumai vyrų net ir vienkartinis apmaudas lovoje gali tapti viso gyvenimo tragedija, tad, vos paklausus, kaip reikalai su erekcija, vyrai nurausta ir prašo, kad apie šią problemą nesužinotų jų žmonos. Daugelyje šeimų vis dar vengiama kalbėti apie lytinį gyvenimą, o tuo labiau apie erekcijos sutrikimus, bet situacija pamažu keičiasi: jeigu dar prieš penkioliką metų per savaitę į urologus dėl erekcijos sutrikimų kreipdavosi vos vienas pacientas, dabar kiekvieną dieną ateina pasikonsultuoti bent po vieną vyrą“, – pasakoja V. Kamarauskas.
Tarptautinio tyrimo MALES (angl. Men’s Attitudes to Life Events and Sexuality) duomenimis, erekcijos sutrikimų gydymui skirtiems vaistams vyrai kelia didelių reikalavimų. Apklausoje dalyvavo apie 27,8 tūkst. nuo 20 iki 75 metų amžiaus vyrai iš aštuonių skirtingų pasaulio šalių ir net kas antras svarbiausia savybe įvardino vaisto patikimumą vartojant jį kiekvieną kartą.
„Pasaulyje yra daug egzotiškų priemonių, naudojamų erekcijai stiprinti: baltojo tigro sėklidžių milteliai, kalnų erelio nagų nuoviras, jauno ėriuko sėklidžių kepsnys, kapuose rastas pirštakaulis, padėtas po pagalve sekso metu ar jauno mėnulio šviesoje nuprausti vyro lytinius organus ir pan. Tačiau tai – daugiau savotiški ritualai ir prietarai, nieko bendro neturintys su tradicine medicina. Šiais laikais erekcijos sutrikimams gydyti yra keturi preparatai – tadalafilis, sildenafilis, vardenafilis, avanafilis. Visų jų veikimas panašus: juose esančios veikliosios medžiagos atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis, tada išsiplečia varpos kraujagyslės, todėl akytkūniuose susikaupia daugiau kraujo ir įvyksta erekcija, – teigia dr. urologas V. Kamarauskas. – Preparatai skiriasi veikimo trukme ir vartojimo būdu. Pavyzdžiui, sildenafilis ir vardenafilis veikia iki 5 val., o tadalafilis net iki 36 val., bet tai nereiškia, kad tiek valandų vyrui pasireiškia nuolatinė erekcija, tiesiog tiek laiko vaistas yra veiksmingas ir pora gali spontaniškai pasirinkti laiką, kada ir kiek kartų mylėtis“.
Išgėrus ilgesnio veikimo vaisto, galima skirti daugiau dėmesio partnerei ir pasirūpinti romantiška atmosfera – preparato veiksmingumo nesumažina suvalgytas riebus maistas ar taurė vyno. Svarbu įsidėmėti, kad vaistai neveikia be seksualinės stimuliacijos – lytinį žaidimą reikia pradėti lygiai taip pat, kaip ir nevartojant vaistų nuo erekcijos sutrikimo.
„Žinoma, vyrai svajoja, kad būtų išrastas vaistas, kuris išspręstų problemą visiems laikams ir nereikėtų gerti jokių kitų piliulių, tačiau kol kas tokių vaistų prekyboje dar nėra. Vaistų potencijai skatinti vartojimo nereikėtų vertinti kaip gydymo, tai daugiau simptomus malšinančios priemonės, užkertančios kelią kitoms – psichologinio pagrindo problemoms.“
2500 m. pr. Kr. In ir Jang teorija. Senovės Kinijoje manyta, kad vyrų In ir Jang energija apie 60 gyvenimo metus išsibalansuoja, todėl seksualinė galia dingsta. Kad taip nenutiktų, reikia gyvybinę Jang energiją papildyti – tam buvo maišoma speciali tinktūra iš 22 ingredientų, kurią gerdavo pats imperatorius, kad galėtų patenkinti savo 1200 moterų haremą. Taip pat kinų medicinoje erekcijos disfunkciją gydydavo akupunktūra – iki šiol tikima, kad adatomis galima sureguliuoti gyvybinės energijos tėkmę kūne.
1600 m. pr. Kr. Piktosios dvasios sukelti erekcijos sutrikimai. Senovės Egipte buvo tikima, kad erekcijos sutrikimas – piktosios dvasios sukeltas negalavimas, kurį buvo bandoma panaikinti įvairiais būdais. Vienas jų – baltojo ir mėlynojo lotosų tinktūra, turinti afrodiziakinių savybių ir galinti sukelti geismą. Radikalesnis būdas – sutrinta jauno krokodilo širdimi ištepti varpą, kad ši atgautų gyvybinę energiją.
300 m. pr. Kr. „Ispaniškosios muselės“ milteliai. Beveik 300 m. pr. Kr. Graikų filosofas Aristotelis sutrynė miltelius iš džiovintų ispaniškų skaudvabalių kiautų, dar kitaip žinomų „ispaniškos muselės“ pavadinimu, kurie, neva, veikė kaip afrodiziakai ir padėdavo dėl erekcijos sutrikimų kenčiantiems vyrams. „Ispaniškoji muselė“ buvo pagrindiniu seksualiniu vaistu dar kelis šimtmečius, bet šiais laikais žinoma, kad šis afrodiziakas yra ypač toksiškas ir gali sukelti stiprų apsinuodijimą.
Viduramžiai: dėl impotencijos kalta ragana? XII a. viduramžių teologas Tomas Akvinietis tikėjo, kad erekcijos sutrikimus sukelia demonai. Po poros šimtų metų viduramžių raštuose raganų medžiotojams buvo nurodoma, kad vyrai, kenčiantys dėl impotencijos, turėtų dairytis kaimynystėje gyvenančios raganos, kuri ant jų varpos užleido prakeikimą. Kad prakeiksmas būtų nuimtas, buvo galima raganas kankinti ar net nužudyti.
1600-1900 m.: erekcijos sutrikimą gali išgydyti mergelės prisilietimas. 1600 m. buvo tikima, kad, jeigu erekcijos disfunkcijos neišgydys merginos rankos prisilietimas, situacija yra beviltiška – niekas daugiau nepadės. Tiesa, šiek tiek vėliau mokslininkai išsiaiškino, kad kraujo spaudimo arterijomis reguliavimas erekciją gali vėl sugrąžinti. 1873 m. buvo atlikta pirmoji tokia chirurginė operacija: italų gydytojai sėkmingai užblokavo venas, kuriomis kraujas ištekėdavo iš penio, taip išspręsdami erekcijos nebuvimą.
XX a.: keisti eksperimentai. 1918 m. Rusijos mokslininkams kilo mintis, kad vyrui persodinus beždžionės sėklidžių audinį, jo erekcija turėtų atsistatyti. Tai pradėjo keistų eksperimentų laviną: buvo bandoma persodinti ožių, šernų ir elnių sėklidžių juosteles žmogui, kenčiančiam dėl impotencijos. 1935 m. mokslininkai pagaliau atrado vyrišką hormoną testosteroną, taip užbaigdami makabriškus eksperimentus ir pradėdami šiuolaikinio gydymo erą.
1980 m.: penio injekcijos. Šis erekcijos sutrikimo gydymo metodas buvo atrastas visai atsitiktinai: prancūzų chirurgas netyčia pacientui į penį suleido medikamento papaverino, naudojamo praplėsti kraujagyslėms, taip sukeldamas momentinę erekciją.
