Sparčiai populiarėjant aktyvaus laisvalaikio idėjai parkus jau užplūdo ne tik bėgikai, bet ir riedutininkai. Tačiau norintys pradėti važinėti riedučiais susiduria su daugybe pasirinkimų ir galvosūkių. Dažnai pradedančiajam kylantys klausimai: kokio tipo, ratukų kietumo, bato formos riedučius išsirinkti.
Pirmąją riedučių porą perkantis žmogus gali ieškoti pigesnių, bet geros žinomos firmos riedučių poros. Specialistai pataria į pirmąją porą investuoti nemažiau kaip 100–150 eurų.
„Pirmiausia, perkantys riedučius turi atsakyti į klausimą, kam juos naudos. Su vaikiškais riedučiai problemų mažiausia, tačiau suaugusieji turi pagalvoti, kokio tipo riedučius pasirinkti. Norintiems tiesiog pasivažinėti parke tinkamiausi „Fitness“ tipo riedučiai, nes batelis pakankamai minkštas, jie nėra manevringi, tačiau puikiai išlaiko važiavimo kryptį, yra stabdis. 90 proc. parkuose važinėjančių žmonių turi būtent tokio tipo riedučius. „Freeskate“ tipo riedučiai pasižymi kietu, nuo smūgių apsaugančiu bato korpusu ir manevringumu – jie skirti agresyvesniam riedėjimui gatvėse, žaisti „Hokiui“ ar atlikti triukus. Užtat jie neturi stabdžių. Būna, kad žmonės ateina kažkur nusipirkę tokio tipo riedučius ir prašo uždėti stabdį, nors tai neįmanoma. Tuomet suvokiame, kad žmonės arba pirko negalvodami arba pardavėjai juos apgavo“, – pastebi šios sporto šakos entuziastas, bendrovės „Terra Sport“ vadybininkas Piotras Komaras.
Perkant „Fitness“ tipo riedučius svarbu atkreipti dėmesį į keturias pagrindines riedučio sudedamąsias dalis: batelį, važiuoklę, ratukus ir guolius.
„Batas turi būti iš geros medžiagos, turėtų būti ventiliacija, kad koja neprakaituotų, nesiveistų bakterijos, nesukeltų alergijos. Batas turi būti toks, kad susiveržus dirželius koja būtų stabili ir visiškai nejudėtų. Kitaip važiuojant gali trinti koją, liaudiškai kalbant ji gali „išklišėti“. Matuodamiesi atkreipkite dėmesį, kaip jaučiasi pėda, ar nemaudžia kaulų, ar pakankamas bato plotis. Didelis privalumas, jei batas yra termoformuojamas, nes tuomet batą prie kojos anatomijos galima pritaikyti greičiau“, – pataria ekspertas.
Nemažiau svarbus elementas – važiuoklė. Ji gali būti pagaminta iš kompozito, dviejų aliuminio plokščių, vientiso aliuminio lydinio, palengvinto magneziumo ar anglies pluošto. Lengvo svorio riedutininkui ar vaikui tinkama kompozitinė arba iš dviejų atskirų aliuminio detalių pagaminta važiuoklė. Vidutinio svorio arba aktyviau važinėjantis riedutininkas turėtų rinktis vientiso metalo lydinio važiuoklę. Ekspertų teigimu, tokia važiuoklė geresnė, mat ji standesnė, duoda gerą atsispyrimą. Kiti sprendimai – skirti profesionalams arba patyrusiems riedutininkams.
„Paprastas fizikos dėsnis – kuo didesnis ratas, tuo geriau ir greičiau jis rieda. Tačiau pradedančiajam nesiūlyčiau pirkti didelių ratukų – 84 milimetrų skersmens ratukų visiškai pakanka. Ratukai taip pat skirstomi ir pagal kietumą – yra ir kietesnių, ir minkštesnių. Minkštesni rieda maloniau, tačiau lėčiau. Pavyzdžiui, vaikiškuose riedučiuose paprastai montuojami 78A kietumo poliuretano ratukai, nes vaikų svoris nedidelis. Pradedantiesiems suaugusiems siūlyčiau 82 – 84A kietumo ratukus – jie vieni pigiausių, bet kartu ir universaliausi. Be to, siūlyčiau pamiršti plastmasinius, kaučiukinius ar guminius ratukus – jie visiškai nekokybiški. Jau daugybę metų į vidutinės ir geros kokybės riedučius montuojami poliuretaniniai ratukai“, – sako parduotuvės „Terra Sport“ ekspertas.
Taip pat reikėtų atsižvelgti ir į guoliukų riedėjimo tikslumą. Jis matuojamas pagal įvairius standartus: ABEC, ILQ, JIS, DIN. Lietuvoje populiariausi ABEC ir ILQ standartai. Kuo aukštesnis skaičius šalia jų parašytas, tuo jie tiksliau rieda. Specialistai pataria, kad pradedantiesiems verta rinktis ABEC 7 arba ILQ 7 guolius turinčius riedučius. Tai metaliniai guoliai, todėl skirtingai nei greitam važiavimui skirti keraminiai, yra ištvermingi, nusidėvėjimui atsparūs guoliai, kurių kainos ir kokybės santykis palankiausias pradedančiajam. Be to, guoliai būna ardomi ir neardomi. Pastarųjų neįmanoma išvalyti, sutepti.
