Paskutinįjį spalio sekmadienį, spalio 25 d., laikrodį pasuksime atgal – bus įvestas vadinamasis žiemos laikas. Miegaliai džiaugiasi galimybe valandą ilgiau pasivartyti pataluose, tačiau psichologai perspėja, jog rudeninio nuovargio taip neišsklaidysime.
„Laiko pokyčiai sutrikdo normalią žmogaus cirkadinio laikrodžio, reguliuojančio žmogaus elgesį ir miegą, veiklą“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė Milda Perminienė. Psichologės manymu, labiausiai dėl žiemos laiko įvedimo kenčia žmonės, kurie keliasi vėliau, nes diena jiems dar labiau sutrumpėja.
Pasak M. Perminienės, nors rudenį miegame daugiau, miego kokybė prastesnė ir dažnai jaučiamas nuovargis. Be to, dėl saulės šviesos trūkumo ir sumažėjusios hormono melotonino gamybos, kai kurie žmonės rudenį gali susidurti su sezoniniu emociniu sutrikimu, kurio simptomai panašūs į depresijos.
„Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, jog sezoniniai pokyčiai veikia žmogų. Viena vertus, tai gali būti susiję su pakitusiu gamtos ritmu, pavyzdžiui, rudenį trumpėja dienos ir ilgėja naktys. Kita vertus, sugrįžus į darbą po atostogų, užgriūna darbai ir atsakomybės, gyvename sėsliau,“ – aiškina M. Perminienė.
Pagausėja eismo įvykių
Kiekvienas vairuotojas pastebi kada ateina ruduo – automobilių srautas gatvėse išauga kelis kartus. KTU Filosofijos ir psichologijos katedros psichologės teigimu, dėl šios priežasties bei dėl prasto oro, išauga ir eismo įvykių skaičius.
„Lietuvos statistika rodo, kad kiekvienais metais avarijų, automobilių katastrofose sužeistų ir žuvusių žmonių skaičius yra didžiausias rudenį“, – sako M. Perminienė.
Be to, pasak psichologės, kai kurie tyrimai rodo, kad rudenį pastebimas didesnis mirtingumas. Manoma, kad tai susiję su perėjimu iš atsipalaidavusios būsenos vasarą į didesnę įtampą rudenį, ir su hormoniniais pokyčiais, vykstančiais sezonams keičiantis.
Sezoniniams pokyčiams jautresnės moterys
M. Perminienės teigimu, sezoninis emocinis sutrikimas arba sezoninis depresiškumas kyla dėl ir šviesos trūkumo, ir dėl streso – padidėjusio darbo tempo, reikalavimų ir sumažėjusių galimybių suvaldyti prioritetus, užduotis.
„Manoma, kad sezoninį emocinį sutrikimą dažniau jaučia žmonės, gyvenantys toliau nuo pusiaujo, todėl lietuvius jis, tikėtina, paliečia dažniau nei Pietų kraštų gyventojus“, – mano psichologė.
Sezoniniam emociniam sutrikimui būdingas nuovargis, mieguistumas, padidėjęs jautrumas, mažesnis socialumas. M. Perminienės teigimu, šaltuoju metų laiku kai kurie žmonės neretai priauga svorio, nes padidėja apetitas.
Jos teigimu, sutrikimui jautresnės moterys ir jaunesni (25–35 metų) žmonės. Be to, tikimybė patirti rudeninę depresiją didesnė tiems, kurių šeimoje yra stebimas polinkis į depresyvumą.
Dienos šviesa – geriausias vaistas nuo depresijos
Nors rudenį savaime norisi sulėtėti, gyvenimo tempas ir jo keliami reikalavimai šiuo sezonu yra nė kiek ne mažesni, todėl reikia adaptuotis prie gamtos pokyčių ir išlaikyti įprastą aktyvumą. Geriausios priemonės tam – sportas ir šviesa.
„Beveik visi mano kolegos iš Norvegijos kabinetuose turi įsirengę dienos šviesos lempas. Vienas profesorius net tvirtino, kad tai – vienintelis būdas išgyventi Norvegijoje dažno lietaus ir retai matomos saulės šviesos periodu“, – teigia M. Perminienė.
Psichologė rekomenduoja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, šviesoje ir reguliariai mankštintis. Be to, norint palaikyti įprastą ritmą ir aktyvumą reikėtų stengtis neišbalansuoti organizmo: „Kitaip tariant, nors ir norisi miegoti ilgiau, kitu laiku (pavyzdžiui, dieną), tačiau geriau stengtis to nedaryti. Valgyti taip pat reikėtų įprastu metu, nevalgyti daugiau nei įprasta ar vėlai vakare.“
Kūrybingiausias metų laikas
KTU Filosofijos ir psichologijos katedros lektorė M. Perminienė primena, jog ruduo – labai gražus metas. Jos teigimu, daugelis kūrėjų – muzikų, rašytojų, dailininkų – sako, jog rudenį užsiimti kūrybine veikla yra geriausia.
Psichologė siūlo išnaudoti rudenišką melancholiją, mėgautis šio metų laiko ramybe.
„Rudenį, žiemą egzistuoja mažiau dirgiklių, todėl galima susikoncentruoti į save, pagalvoti apie savo tikslus, planus ir norus“, – rekomenduoja M. Perminienė.
