Naujieji palydovai pateikė planetos negalavimų vaizdą

Žemei gyvybiškai svarbius rodiklius stebi vis daugiau nuotolinio stebėjimo jutiklių. Viena naujausių misijų – NASA kosminis laivas OCO-2, mokslininkams atskleidęs neįtikėtiną anglies dioksido koncentracijos atmosferoje vaizdą. Koks jis ir kokia vieta tenka Lietuvai, pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ lapkričio mėnesio numeryje, skirtame klimato atšilimo problemoms ir sprendimo būdams aptarti.

Lapkričio mėnesio „National Geographic Lietuva“ numeris – ypatingas. Visas numeris skirtas klimato kaitos temai aptarti.

Praėjus pusei amžiaus nuo akimirkos, kai pirmasis meteorologinis palydovas perdavė prastos kokybės nuotraukas, kuriose buvo užfiksuoti virš Šiaurės Atlanto besisukantys debesys, išmanūs jutikliai mokslininkams padeda atlikti tai, ką gydytojai daro pasitelkdami medicininius skaitytuvus, – stebėti Žemės gyvybės ženklus. 2014–2015m. NASA pradėjo penkias svarbias Žemės stebėjimo misijas, tiriančias vandens ciklą, uraganus ir klimato pokyčius. Dabar jų iš viso yra 19. Brazilijos, Kinijos, Europos ir viso pasaulio kosmoso agentūros taip pat įsitraukė į tokio pobūdžio veiklą.

„Tenka pripažinti, kad dauguma iš visų danguje esančių nuotolinio stebėjimo įrenginių gaunamos informacijos nepalanki. Šie įrenginiai patvirtina, kad pasaulis išgyvena drastiškus pokyčius – tirpsta ledynai, nyksta atogrąžų miškai ir kyla jūros lygis. Ir nors žmogaus veiklos daroma įtaka Žemei yra beprecedentė, tokios galimybės stebėti ir suprasti ją kaip dabar – naudojant naujausius jutiklius – dar nebuvo. Tai ne vaistas, tik geresnės diagnozės nustatymo galimybės. O tai jau teikia vilties“, – rašoma žurnale „National Geographic Lietuva“.

Kas tai? Žemėlapis, parodantis anglies dioksido lygį atmosferoje praėjusį birželį, užfiksuotas iš NASA OCO-2 palydovo. Raudonai pažymėtose srityse yra daugiau anglies dioksido, žaliose – mažiau, lyginant su pasauliniu vidurkiu.

Remiantis duomenimis, kuriuos mokslininkams pateikia naujausios žmonių sukurtos technologijos, nepaisant visų iššūkių, su kuriais susiduria Žemė, kol kas planeta puikiai tvarkosi. Vandenynai, miškai ir pievos sugeria apie pusę dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamo anglies dioksido, kurio kiekis kasmet siekia maždaug 37 mlrd. tonų. Šiuo metu nežinoma, kada ateis toji akimirka, kai persipildys šie anglies dioksido sandėliai, tačiau situacija keičiasi.

„NASA tam į orbitą paleido kosminį laivą OCO-2, kuris sukurtas stebėti Žemės „kvėpavimą“ ir gali itin tiksliai nustatyti anglies dioksido kiekio emisiją, kurį išskiria arba sugeria tam tikras pasaulio regionas“, – naujausio tyrimų palydovo galimybės atskleidžiamos „National Geographic Lietuva“.

Kas tai? Čia vaizduojama Tambopatos upė Peru rytinėje dalyje, užfiksuota Karnegio observatorijos, naudojant lazerinio skenavimo (LIDAR) sistemą, veikiančią radiolokatoriaus principu.

Su šiuo kosminiu laivu ir jo pateikiamais duomenimis dirbantiems mokslininkams pavyko padaryti ir kitą stulbinantį atradimą – išspręsti mįslę, kur dingsta anglies dioksidas. Mokslininkai praleido ištisus metus rytinėdami Peru atogrąžų miškus, norėdami apskaičiuoti šių miškų absorbuotą anglies dioksido kiekį. Paaiškėjo, kad miškų teritorijos, kuriose kertami medžiai, vystomos ūkinės veiklos arba dujų ir naftos gavyba, išskiria daugiausia anglies dioksido – maždaug 6 mlrd. tonų.

Mokslininkų išvada paprasta – miškai ir vandenynai kol kas pristabdė visuotinį atšilimą, sugerdami dalį mūsų išskiriamo anglies dioksido, tačiau žvelgiant į OCO-2 sudarytą žemėlapį matyti, kad didžiojoje dalyje planetos regionų anglies dioksido kiekis viršija pasaulinį vidurkį. Raudona spalva, rodančia katastrofišką situaciją, nusidažė ne tik visi Azijos ir Šiaurės Amerikos pietūs, bet ir Šiaurinė Pietų Amerikos dalis, Šiaurės ir Rytų Afrikos regionai, taip pat ir Šiaurinė Europos dalis, tarp jos ir Lietuva.

Vaizdas iš tarptautinės kosminės stoties: kasmetiniai potvyniai užlieja Okavango deltą, Botsvanoje esančią sausumos oazę. Vaizdai iš aukštai ir žemėlapiai atskleidžia slaptas Žemės kitimo detales.

Kas tai? Karnegio skraidanti observatorija užfiksavo šį atogrąžų miško vaizdą Panamoje, naudodama lazerinio skenavimo (LIDAR) sistemą, kuri nuskaito medžių formą, ir spektrometrą, nustatantį ir pateikiantį cheminę sudėtį.