Europos šalių kino forumo „Scanorama“ rekomenduojamas filmas „Mano karalius“ (pranc. „Mon Roi“), susižėręs festivalio žiūrovų simpatijas, jau nuo lapkričio 20-osios – didžiuosiuose Lietuvos kino ekranuose.
„Mano karalius“ – aistra, meile, nusivylimu ir kartėliu prisotinta dviejų vidutinio amžiaus paryžiečių istorija, šiemet pristatyta Kanų kino festivalyje, kur žiūrovus papirko emocinga ir realistiška istorija, puikiais aktorių vaidmenimis, montažu ir dėmesiu filmo garso takeliui.
Pagrindinius vaidmenis filme atlieka moterų numylėtinis Vincentas Casselis bei režisierės kėdę kino industrijoje paprastai užimanti Emmanuelle Bercot. Pribloškianti jos vaidyba ir iš anapus ekranų sklindančios emocijos neliko nepastebėtais – Kanų kino festivalyje moteris buvo apdovanota už geriausią moterišką vaidmenį, režisierė Maïwenn išdidžiai tikino, jog tai – specialiai E. Bercot parašytas vaidmuo.
Nors filmui „Mano karalius“ pasiekus kino ekranus pasigirdo spėlionių, jog tai – autobiografinis režisierės Maïwenn filmas, atvaizduojantis dramatiškus jos ir Luco Bessono santykius, tokias interpretacijas moteris kategoriškai atmeta, teigdama, jog aplink gausu tokio pobūdžio istorijų ir tai niekaip nėra susiję su jos asmeniniu gyvenimu.
Anot filmo „Mano karalius“ siužeto, nesėkmingai nuo slidžių griuvusi ir koją susilaužiusi advokatė Toni (aktorė Emmanuelle Bercot) patenka į ligoninę. Prikaustyta prie lovos ir negalėdama užpildyti minčių darbu, moteris prisimena dešimt metų trukusius santykius su charizmatišku restorano savininku Georgijumi (akt. Vincent Cassel). Skausmingai pasibaigusius santykius, kuriuose buvo visko – meilės ir skausmo, juoko ir ašarų, beribės laimės ir dusinančios kančios.
Toni bando suprasti, kaip galėjo nepastebėti ženklų, rodžiusių Georgijaus nepatikimumą, puikybę, nepastovumą ir nesugebėjimą įsipareigoti. Bando suvokti, kuriuo metu jos jausmas tapo toks aklas, kad jokie sveiko proto argumentai nebeveikė ir Georgijus tapo jos pasauliu, užgožusiu viską aplinkui. Jos karaliumi.
