Dainininkė Giedrė Kilčiauskienė savo gerbėjams pristato naują dainą „Tau“ ir vaizdo klipą, kuriame prisimenamas nostalgiškas popierinių lėlių žaidimas.
Pamenate popierinių lėlių žaidimą? Tokia buvo pirminė klipo idėja. Papasakojau apie tai draugui ir nustebau, kad jis šio žaidimo nepamena. Tuomet feisbuke įkėliau popierinių lėlių paveiksliuką ir paklausiau bičiulių, ką sako jų atmintis? Aš buvau teisi. Popierinių lėlių paveiksliukas sulaukė virš 12.000 susidomėjimų, ėmė plisti po internetą ir sukėlė žmonėms daug malonių prisiminimų.
Nostalgija – velniškai stiprus jausmas. Ir aš žinau, kad po 10 metų, pažiūrėjusi ir paklausiusi šios dainos, jausiu nostalgiją žmonėms, kurie kūrė šį grožį ir laikui, kuris buvo nuostabus.
Dainos „Tau“ bendraautorius Gytis Valickas („Echoes“). Tai jau antras mūsų bendras darbas, kuriuo aš esu labai patenkinta. Su Gyčiu gera dirbti, nes jis nechaltūrina, turi geras ausis ir skonį. Klipo įdėja ir scenarijus yra mano. Bet aš to nesureikšminčiau, nes idėjų turiu tiek, kad galėčiau jas pardavinėti. Man pačiai svarbiausia sutikti žmones, kurie mąsto taip pat ir gali padėti sukurti stebuklą. Tai štai, aš juos sutikau ir dabar jūs galite džiaugtis daina bei vaizdu.
Mano vyras Dominykas yra montažo režisierius, gyvenantis su dainininke, kuri jam 16 metų zyzia, kad nori vaizdo klipo. Prisimenant patarlę „batsiuvys be batų“, šiandien galėčiau ją perfrazuoti ir padėkoti Domui už pačius gražiausius „batus“.
Aš be galo patenkinta rezultatu, tačiau klipo „filmavimo“ (iš tiesų buvo fotografuojama) ir pasiruošimo procesas man paliko ypatingus prisiminimus. Pabandykite įsivaizduoti, kaip dizainerė Ana Romanova lankstė, karpė, klijavo šias popierines sukneles. Veliau klipo dailininkė Kotryna Balčiūnaitė tas sukneles puošė po vieną mažutę detalę. Fotografė Lina Martinkėnaitė su savo nedingstančia šypsena įkvėpinėjo mane ir ragino – na, jau nedaug, dar keli kadrai (mh, realiai keli tūkstančiai). Ačiū Benui Navanglauskui už apšvietimą, Povilui ir Lukui vėl gi – už karpymą ir klijavimą, Gretai Remeikytei už grimą, Eglei Čiurlytei už lėlišką šukuoseną, Anatolijui Chudobai už vadybą. Žodžiu, aš eičiau su šiais žmonėmis į žvalgybą.
O skaitytojams/klausytojams/ žiūrovams linkiu atsilošti ir mėgautis, tiek šia daina, tiek gyvenimu 🙂
