Prognozuojama, jog išvykstamojo turizmo sektoriui 2016-ieji – absoliutaus augimo metai. Didieji kelionių organizatoriai numato 20-25 proc. didėsiančius pardavimus. Ir nors augimas vyksta daugeliu krypčių, šiemet itin didelis susidomėjimas juntamas vasaros atostogomis Bulgarijoje. Viena iš poilsį prie Juodosios jūros siūlančios šalies populiarėjimo priežasčių – Bulgarijos turizmo sektorius iš dalies seka Turkijos, kuri tarp poilsiautojų iš Lietuvos yra populiariausia atostogų kryptis, turizmo verslo modeliu.
Pasak tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Lietuvoje Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos Aukštuolytės, Bulgarijos paklausa auga jau ne vienerius metus, todėl 2016-iems metams programa yra 40 proc. didesnė nei praėjusiais metais. „Vis dėlto iš jau dabar vykstančių Bulgarijos pardavimų matyti, kad šiemet norinčiųjų aplankyti šią šalį skaičius pranoko ir lūkesčius, ir sykiu išankstinius mūsų planus. Dar tik balandis, o jau dabar parduota per 50 proc. visų kelionių Bulgarijos kryptimi. Atsižvelgdami į vis didėjantį poilsiautojų apetitą, neseniai dar pridėjome papildomų skrydžių į paklausiausius Juodosios jūros kurortus“.
Vasaros sezonas – ilgesnis nei Lietuvoje
„Tez Tour“ biuro Bulgarijoje atstovė Sandra Tručilauskaitė pastebi, kad šią atostogų kryptį maloniai atranda ne tik vykstantys į šalį pirmą kartą, bet ir į ją sugrįžtantys: „Vyresni keliautojai, kurie paskutinį kartą šioje šalyje lankėsi prieš dešimtmetį ar net kelis, lieka maloniai nustebinti atnaujintos ir poilsiautojų poreikiams pritaikytos šalies infrastruktūros, o lankantis pirmą kartą abejingų nepalieka laukinės Bulgarijos gamtos grožis, žiedais apsipylę rožynai – šalis garsėja eterinio rožių aliejaus gamyba – ir vietos gyventojų svetingumas“.
Nors, lyginant su kitomis populiariomis poilsinėmis kryptimis, pvz., Turkija ar Graikija, vasaros sezonas Bulgarijoje ir nelaikomas ilgu (nuo gegužės vidurio iki rugsėjo pabaigos), vis dėlto jis trunka ilgiau nei Lietuvoje. Be to, ir lietaus tikimybė Bulgarijoje kur kas mažesnė nei Palangos ar Kuršių nerijos paplūdimiuose.
Šiemet ketinantiems ilsėtis Bulgarijoje, S. Tručilauskaitė pataria kelionę planuoti pagal atostogų poreikius. „Dėl švelnaus klimato sezono pradžioje ir pabaigoje – gegužės arba rugsėjo mėnesiais, ši kryptis yra tinkama vengiantiems alinančio karščio ir aktyvių atostogų entuziastams, planuojantiems daugiau pakeliauti po šalį, – sakė kelionių ekspertė. – Tuo tarpu šeimoms su mažais vaikais arba tiesiog norintiems pailsėti ištisas dienas leidžiant paplūdimyje į Bulgariją rekomenduojama vykti vasaros mėnesiais – birželį, liepą, rugpjūtį, kai saulė pakyla aukščiausiai virš horizonto“.
Poilsiautojų srautai intensyvėja
Išaugęs keliautojų susidomėjimas atostogomis prie Juodosios jūros kelionių organizatoriaus atstovių nestebina. Mat Bulgarija yra puikus pasirinkimas ieškantiesiems alternatyvos tarp poilsio Lietuvos kurortuose ar kaimyninėse užsienio šalyse, o su tam tikromis išlygomis ne kuo tenusileidžia keliautojų pamiltai Turkijai, – pastaroji ir toliau išlieka populiariausia atostogų tarp poilsiautojų iš Lietuvos kryptimi.
Bulgariją poilsiautojai renkasi ne tik dėl panašaus klimato ir gamtos (Pietuose ji ribojasi su Turkija ir net dalijasi viena, Juodąja, jūra), bet ir panašaus turizmo verslo modelio.
Pasak I. Aukštuolytės, Turkija yra poilsinių kelionių idealas daugeliui valstybių, o kaimyninė Bulgarija iš Turkijos mokosi itin sparčiai: „Tai ir aktyviai plėtojamas viešbutinis turizmas bei gerinamos jam reikalingos sąlygos: statomi nauji, vietos bei tarptautiniams tinklams priklausantys, viešbučiai bei atnaujinami jau esami, kuriuose ypač gerai išvystytas vienas paklausiausių apgyvendinimo tipų – su programa „viskas įskaičiuota“.
Dėl trumpo skrydžio Bulgarija itin patraukli šeimoms su mažais vaikais ir senjorams. Lyginant su praėjusiais metais, Bulgarijoje su vaikais poilsiaujančių šeimų dalis didėja. „2015 m. tarp keliavusių į Bulgariją apie 40 proc. sudarė šeimos su vaikais. Tuo tarpu 2016 m. šeimos su vaikais sudaro jau apie 50 proc., – sakė „Tez Tour“ atstovė. – Dar viena Bulgariją itin mėgstanti poilsiautojų grupė – 29 iki 40 m. amžiaus žmonės“, – sakė I. Aukštuolytė.
Bulgarija pasitinka civilizacijų mišiniu ir sveika virtuve
Bulgarija poilsiautojus iš Lietuvos vilioja artimu mentalitetu, kiek mažesnėmis kainomis ir, žinoma, aukšta paslaugų kokybe. Taip pat tai yra viena seniausių Europos valstybių, galinti pasigirti lankytinų vietų gausa. Viešint šiuose kraštuose pirmą kartą S. Tručilauskaitė rekomenduoja pažintį su šalimi pradėti nuo apsilankymo šalies sostinėje Sofijoje, kur susikerta svarbiausi Artimuosius Rytus ir Europą, Juodąją, Egėjo ir Adrijos jūras jungiantys keliai.
Taip pat kelionių organizatoriaus atstovė į savo kelionės maršrutą pataria būtinai įtraukti Nesebaro ir Sozopolio miestelius, išsaugojusius autentiškus senamiesčius ir senovinę aurą: „Ir nepraleiskite progos užkilti į daugiau nei 1 km aukštyje įsikūrusį Rilos vienuolyną, laikomą švenčiausia vieta visoje šalyje ir pasigrožėti jį supančiu 7 Rilos ežerų slėniu“.
Vienas maloniausių būdų pažinti šalį – per maistą. Bulgarų virtuvė patiks mėgstantiems sveikesnį, liesesnį maistą – ant stalo dominuoja šviežios daržovės ir vaisiai, žuvis, jūros gėrybės, neapsieinama be mėsos. „Tikras bulgarų virtuvės šedevras – Šopska salotos, kurios paprastai patiekiamos ne sumaišytos, o sudėtos tam tikra tvarka: apačioje – raudoni pomidorai, ant jų – agurkų ir žaliosios paprikos sluoksnis, storai užklotas brinzos sūrio trupiniais. Žvelgiant iš šalies, tokia „mozaika“ primena Bulgarijos vėliavą“, – šypsojosi S. Tručilauskaitė.
Karštą vasaros dieną ji patarė atsigaivinti šalta jogurtine agurkų ir česnako sriuba Tarator, o mėgstantiems pavalgyti sočiau – paragauti šviežio sluoksniuotos tešlos pyrago, vadinamo Banitsa.
Visgi sėdėdami prie vieno stalo su vietos gyventojais neapsigaukite, nes šie, priešingai nei esame įpratę, nesutikimą išreiškia galvos palinksėjimu, tuo tarpu pritardami – purto į šalis. Todėl S. Tručilauskaitė patarė neapsiriboti galvos linkčiojimu ir į klausimus atsakinėti „taip“ arba „ne“.
Ką parvežti lauktuvių?
Bulgarija – rožių šalis, todėl namiškiams populiaru pirkti viską, kas susiję su šia gėle ar dekoruota jos simbolika. Iš rožių čia gaminami įvairūs kremai, aliejai, losjonai, lukumas ir netgi rožių likeris. Taip pat bulgarai garsėja rankų darbo keramikos dirbiniais su rožių motyvais.
.jpg)
Vyno saugojimas rūsiuose – bulgarų išradimas, todėl ši šalis nuo seno garsėja aukštos kokybės vynais. Itin vertinami raudonieji vynai, gaminami iš pietų Bulgarijoje užaugintų vynuogių.
