Visagino Česlovo Sasnausko menų mokyklos Dainavimo skyriaus vedėja, mokytoja ekspertė Vita Pimpienė – talentinga pedagogė, išugdžiusi ne vieną respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatą, šiais metais buvo apdovanota Metų mokytojo premija. Pedagogė tikina, kad ši švietimo srityje prestižinė premija parodė, jog ji pasirinko teisingą profesinį kelią. „Šis įvertinimas mane dar labiau įpareigoja stengtis, įrodyti, kad jūs, mokiniai, esate reikalingi man, o aš jums“, – tvirtina ji.
Per savo darbo metus pedagogė išugdė daug žymių ir gabių šalies dainininkų (Oną Kolobovaitę, Ilją Aksionovą, Liną Guriną, Maksimą Pogrebniaką ir kt.). Daugiau nei dvidešimt buvusių V. Pimpienės mokinių tęsia muzikos studijas šalies ir užsienio aukštosiose mokyklose. Mokytoja su savo auklėtiniais aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose. Televizijos konkurse „Dainų dainelė“ dalyvavo daugiau nei 160 V. Pimpienės paruoštų kolektyvų, iš kurių 32 tapo laureatais.
„Aš tikiu vaikų galimybėmis, svarbiausia – gebėjimas ne tik perteikti turimas žinias mokiniui, bet ir įkvėpti jį kurti, motyvuoti“, – paprašyta pasidalyti savo sėkmingo darbo paslaptimi sako V. Pimpienė. Ne paslaptis, kad ir ugdymo įstaiga, kurioje dirba pedagogas, yra labai svarbi. Mokytoja įsitikinusi, kad ji dirba idealioje mokykloje. „Aš dirbu tokioje mokykloje, kurioje puikus psichologinis klimatas, geros darbo sąlygos. Visada juntu kolegų palaikymą ir mokinių troškimą tobulėti“, – sako ji. Jei kalbėtume apie Lietuvos švietimo sistemą bendrai, pedagogė teigia, jog norėtųsi teigiamesnio požiūrio į mokytoją. „Tokio, koks buvo tarpukario Lietuvoje, kai mokytojas buvo ne tik autoritetas, bet iš savo profesijos galėjo oriai ir garbingai išgyventi“, – kalba V. Pimpienė.
Metų mokytojo premijos laureatė sako, jog mokytojas yra išimtinai laimingas žmogus, nes visą laiką būna tarp vaikų. „Kiekvieną dieną, kiekvieną minutę – nauji atradimai ir sprendimai, kurių negali numatyti ir susiplanuoti. Mokytojo darbas yra nesibaigiantis, nes mokytojas neskaičiuoja darbo laiko valandų. Mintys ir darbai nuo ryto iki vakaro yra susiję su mokykla“, – kalba ji.
Mokytoja pasakoja, kad studijos jai suteikė ne tik žinių, reikalingų profesijai, bet ir leido labiau susipažinti su muzika, daina. Iš studijų laikų V. Pimpienė sako niekada nepamiršianti chorų. 2006 m. Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – LEU) ji baigė muzikos pedagogiką. Šiandien mokytoja sako, kad LEU dėstytojai ją pakerėjo savo charizma, kompetencija, žmogiškomis vertybėmis. „Universitetas sustiprino sampratą, kad į vaiko pasaulį nevalia žengti nepasibeldus…“ – prisimena ji.
Jaunuoliams, svarstantiems apie pedagogo profesiją, mokytoja norėtų pasakyti, kad pedagogo darbas reikalauja neeilinių pastangų, atsidavimo ir energijos. „Šią profesiją galėčiau apibūdinti kaip vieną iš tų, kurioms reikia turėti pašaukimą. Ir būtina mylėti vaikus. O mokytojo profesijos privalumas yra tai, kad darbas su vaikais neleidžia pasenti“, – šypsosi jaunatviška pedagogė.
